Kauno apygardos teismas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, kad baudžiamasis procesas teisme turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, net kai tęsti procesą prašo kaltinamasis.
Pagal dabar galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, teismas privalo nutraukti bylą ir negali priimti ne tik apkaltinamojo, bet ir išteisinamojo nuosprendžio net ir tuo atveju, kai tęsti procesą teisme prašo kaltinamasis.
Anot Kauno apygardos teismo, neigiamus padarinius asmens garbei ir orumui sukelia ne tik apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, bet ir kaltinimo pareiškimas.
„Viešas kaltinimo pareiškimas nesant galimybės jo taip pat viešai paneigti išnagrinėjus bylą teisme iš esmės sudaro prielaidas kilti neatitaisomai žalai kaltinamojo garbei ir orumui. Be to, draudimas baigti nagrinėti baudžiamojoje byloje pareikštą kaltinimą gali sukliudyti nustatyti aplinkybes, teisiškai reikšmingas ne tik baudžiamojoje byloje, pakenkti kitiems asmens, kuriam byla nutraukta, teisėtiems interesams“, - teigiama skunde.
Kauno apygardos teismas nagrinėja vienos bendrovės direktoriaus ir kasininko D.S. bylą, kad jis netvarkingai ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Šių metų balandį Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nutraukė baudžiamąją bylą D.S., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.