Tokiais teiginiais G. Goda sureagavo, interviu Eltai paklaustas apie parlamente vykstančias batalijas dėl civilinės sąjungos įteisinimo, siūlymų dėl partnerystės instituto įvedimo surengti referendumą.
„Jeigu tokia iniciatyva gimtų, būtų surinkti parašai ar kitu būdu būtų paskelbtas referendumas, tai gal ir galėtų tas referendumas vykti. Tiesa, pagal mūsų tradiciją, Seimas neturėtų perduoti įvairių probleminių klausimų spręsti visuomenei referendumo būdu“, – interviu Eltai kalbėjo KT pirmininkas.
G. Goda neslėpė, kad KT kartų kaita nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi. Anot jo, patyrę teisininkai nėra linkę kandidatuoti į KT teisėjus, nors ir supranta, kad šis teismas yra karjeros viršūnė.
„Buvo tokių teiginių, kad už tokį darbą, kaip KT teisėjo, atlyginama nepakankamai“, – apie priežastis, kodėl teisininkai nesirenka dirbti KT, kalbėjo G. Goda.
– Buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas ėmėsi pertvarkų KT, po jo teismui vadovavusi Danutė Jočienė akcentavo darbų tęstinumą, o su kokia deklaracija jūs stojote prie KT vairo?
– Aš taip pat esu už darbų tęstinumą. KT šiais metais mini savo veiklos 30-metį. Institucija veikia sklandžiai, todėl nemanau, kad turėčiau imtis kokių nors permainų, kol nėra tam poreikio.
– Jeigu dėl Jūsų kandidatūros diskusijų Seime nekilo, tai dėl buvusio ilgamečio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, konservatorių partijai priklausiusio Stasio Šedbaro virė aistros. Dalis politikų teigė manantys, kad S. Šedbaras negali iš parlamentaro kėdės iš karto persėsti į KT teisėjo kėdę, jam reikalingas „politinis atšalimas“. Ar, Jūsų manymu, yra racijos tokiose pastabose?
– Pačioje Konstitucijoje nustatyti reikalavimai kandidatui į KT teisėjus – kalbame apie nepriekaištingą reputaciją, aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Aišku, S. Šedbaro pavyzdys buvo labai ryškus, apie tai buvo daug kalbama, bet manyčiau, kad šiuo metu kandidatui į KT teisėjus reikalavimai yra pakankami ir nematau pagrindo mėginti nustatyti kažkokius papildomus ribojimus. Tiesiog tie subjektai, kurie parenka kandidatus į KT teisėjus, turbūt įvertina kandidatų galimybes surinkti atitinkamą kiekį balsų Seime.
– Suprantu, kad formaliai S. Šedbaras atitiko visus kandidatui į KT teisėjus keliamus reikalavimus. Bet, ar nebus taip, kad S. Šedbarą, jau dirbant KT teisėju, gali persekioti įtarimai, kad jis galbūt galėtų būti šališkas vienose ar kitose bylose?
– Nešališkumo klausimas gali kilti, kadangi jis dirbo įstatymų leidėjo darbą, dalyvaudavo įstatymų leidybos procedūroje, balsuodavo, reikšdavo nuomonę, bet turime nusišalinimo ir nušalinimo tvarkas ir jomis jau yra naudojamasi. Kolega (S. Šedbaras – ELTA) jau buvo ir pats nusišalinęs. Taigi, kiekvienoje situacijoje sprendžiama individualiai. Man taip pat Seime buvo užduotas toks klausimas, galiu ir dabar pakartoti, kad situacijos sprendimo mechanizmai yra, jais naudojamasi, o išankstinė nuostata, kad teisėjas galėtų būti šališkas daugelyje bylų, yra nepagrįsta.
– Jūsų pirmtakas D. Žalimas yra kalbėjęs apie politinį spaudimą KT. Ar jūs pats esate susidūręs su tokiomis situacijomis?
– Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad KT yra nepriklausomas. Kaip pirmininkas, jokios išorinės įtakos nejaučiu ir iš kolegų nesu girdėjęs apie ją. Gal rizikos kokios galėtų būti, bet šiuo metu nematau jokių požymių, kad tas spaudimas būtų daromas. Dirbame kaip nepriklausoma institucija.
– Kaip sakėte, KT šiemet minės 30-metį. Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria KT?
– Negalėčiau pasakyti, kad KT kaip institucija susiduria su kokiais nors specifiniais iššūkiais. Pats gyvenimas, visuomenės raida kelia vis naujus klausimus, kuriuos bylose sprendžia viso pasaulio konstitucinės justicijos institucijos. Todėl galima sakyti, kad tinkamai vykdyti konstitucinį teisingumą KT yra kasdieninis iššūkis, kurį ir priimam, ir įveikiam. Šie metai yra sudėtingesni dėl teisėjų rotacijos, naujai atėję dirbti teisėjai turi perimti ankstesnės kadencijos teisėjų nebaigtus darbus. Tad reikia kažkiek laiko, kol darbai susistyguoja. Tačiau to nepavadinčiau iššūkiu, nes tokie patys procesai vyksta šiame teisme kas trejus metus.
– Ar KT vyksta kartų kaita? Kitaip tariant, ar lengva surasti kandidatus į KT teisėjus?
– Teko girdėti, kad teisininkai atsisako kandidatuoti į jiems siūlomas pareigas.
– Dėl kokių priežasčių atsisako?
– Viena iš priežasčių, matyt, finansinė. Buvo tokių teiginių, kad už tokį darbą, kaip KT teisėjo, atlyginama nepakankamai. Kita vertus, ne visiems tinka ir griežtas laiko planavimas, panašiai kaip valstybės tarnyboje. Tarkime, advokatai pratę kitaip savo darbo laiką planuoti.
– Kitaip tariant, su per mažų algų problema Lietuvoje susiduria ne tik bendrosios kompetencijos teismų teisėjai, bet ir KT teisėjai?
– Kaip kas tą atlyginimą vertina. Aš, kai gavau pasiūlymą tapti KT teisėju, negalvojau apie tai, kiek uždirbsiu. Ne dėl to sutikau. Man buvo įdomu išbandyti šią veiklą. KT teisėjo pareigos yra, galima sakyti, teisininko karjeros viršūnė, todėl atlyginimas yra šiek tiek didesnis negu kituose teismuose, bet kartu jis nėra toks, kad norą tapti KT teisėju lemtų finansinis interesas.
– Į KT jau yra atėjęs ne vienas kreipimasis iš kitų teismų dėl teisėjų atlyginimų skaičiavimo tvarkos atitikimo Konstitucijai. Jums kyla abejonių dėl to, ar ši tvarka gali prieštarauti Konstitucijai?
(interviu vyko tą dieną, kai Seimas priėmė valstybės tarnybos reformą numatančius įstatymų pakeitimus, kurie susiję ir su teisėjų darbo apmokėjimo tvarka; interviu kalbama apie iki reformos galiojančią teisėjų darbo apmokėjimo tvarką)
– Turime priėmę tris tokius kreipimusis. Teisėjai teigia, kad patyrė žalą, nes buvo nepakankamai atlyginama už jų darbą. Ginčijama tvarka, pagal kurią atlyginimai buvo skaičiuojami. Tikrai negaliu pasakyti, kaip mes išspręsime šią bylą.
– Kada, tikėtina, pradėsite nagrinėti šią bylą?
– Realus terminas būtų kitų metų pradžia.
– 2019 m. įteisintas individualus konstitucinis skundas. Kaip skelbia KT, pavyzdžiui, 2021 m. priimti svarstyti 8 tokie skundai, pernai – 6. Kaip tai įvertintumėte? Ar žmonės aktyviai naudojasi tokia galimybe?
– Tokia galimybe naudojamasi gana aktyviai – nuo 2019 metų rugsėjo yra gauta per 600 kreipimųsi. Priimti svarstyti 3–4 proc. visų skundų. Įvedant individualaus konstitucinio skundo institutą, buvo pasirinktas siauras jo modelis, pagal kurį į KT gali kreiptis tik tie asmenys, kurių teisės buvo galimai pažeistos teisės aktu, ir tik dėl tų teisės aktų, kurių konstitucingumo patikra priskirta KT, todėl tokie priimtų svarstyti skundų skaičiai pagrįsti. KT paprasčiausiai negali priimti nagrinėti prašymų, kuriuos paduoda tokios teisės neturintis asmuo arba kai klausiama dalykų, dėl kurių KT negali pasisakyti. Be to, asmuo, kreipdamasis į KT, turi pateikti teisinius argumentus, kad jo byloje taikytas įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai. Taigi, mūsų yra toks modelis, kai reikia išnaudoti visas teisinės gynybos priemones, pereiti visą teismų sistemą ir tik turint argumentų ateiti su skundu į KT.
Europoje egzistuoja ir daug platesnis individualaus konstitucinio skundo modelis, kai kiekvienas žmogus gali kreiptis į KT, tiesiog teigdamas, kad valstybės valdžios institucijų priimtas aktas neatitinka Konstitucijos ir jo neturėtų būti.
– Ar, Jūsų manymu, Lietuvoje taikomas konstitucinio skundo modelis yra koreguotinas?
– Modelio pasirinkimas yra politinio apsisprendimo klausimas. Tačiau tų šalių, kuriose egzistuoja platesnis konstitucinio skundo modelis, praktika rodo, kad teismai gauna tūkstančius skundų, o jų priimtinumo procentas yra dar mažesnis.
– Bendrosios kompetencijos teismų Lietuvoje vadovai kalba apie išaugusį darbo krūvį. O kokia yra situacija šiuo klausimu KT?
– Nenorėčiau skųstis, sakyti, kad krūvis yra neįveikiamas. Pats esu dirbęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju, Aukščiausiajame Teisme esu dirbęs Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju. Tuose teismuose, kalbant apie bylų skaičių, darbo krūvis buvo didesnis. KT jis yra tiesiog kitoks. Krūvis yra kitoks dėl bylų nagrinėjimo specifikos. Jeigu į KT ateitų daugiau tinkamai parengtų individualių skundų, tai gal ir galėtume kalbėti apie didesnį darbo krūvį. Bet kol kas taip nėra, krūvis nėra didelis. Teisėjas kaip pranešėjas per metus yra atsakingas už 2–3 bylų parengimą nagrinėjimui. O toliau visas bylas nagrinėja visi devyni teisėjai kolegialiai.
– Seime svarstant civilinės sąjungos įteisinimo įstatymą, opozicijoje dirbančių „valstiečių“ atstovė Asta Kubilienė sakė: „Tokiam žingsniui Lietuvoje nėra tautos mandato. Jeigu jūs norite įteisinti šitą alternatyvų santuokai teisinį šeimos kūrimo būdą, jūs privalote tai padaryti ne įstatymu, o Konstitucija. Ir geriausia tai padaryti referendumo būdu“. Ar yra racijos tokiuose pasiūlymuose? Kitaip tariant, ar, Jūsų manymu, tokie klausimai galėtų būti sprendžiami referendumo būdu?
– Tai yra politiniai pasiūlymai. Teisiškai gali būti ir vienaip, ir kitaip. Jeigu tokia iniciatyva gimtų, būtų surinkti parašai ar kitu būdu būtų paskelbtas referendumas, tai gal ir galėtų tas referendumas vykti. Tiesa, pagal mūsų tradiciją, Seimas neturėtų perduoti įvairių probleminių klausimų spręsti visuomenei referendumo būdu. Galbūt čia buvo kalbama apie Konstitucijos 38 straipsnio keitimo problematiką?
– Ką turite omeny?
– Minėtame Konstitucijos straipsnyje numatyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu. Aišku, KT yra pasisakęs ir apie šeimą – kad šeima ir santuoka nėra sinonimai.
– Kaip galvojate, ar nėra taip, kad daug ginčų, diskutuojant dėl partnerystės ar civilinės sąjungos instituto, kyla būtent dėl to, jog žmonės painioja šeimos ir santuokos sąvokas?
– KT yra pasakęs, kad šeima ir santuoka yra skirtingi dalykai, bet gal yra kitų argumentų, yra žmonių, kurie mano, kad to skirtumo neturėtų būti.
– KT jau kelis kartus yra išaiškinęs, jog šeima nėra kildinama iš santuokos instituto, tai yra šeima nėra vien tik santuoką sudarę vyras ir moteris. Ar, Jūsų manymu, šiuo klausimu KT dar turi vietos aiškintis, plėsti savo išaiškinimus?
– Niekada negali žinoti, ar negausime dar vieno prašymo įvertinti panašų klausimą, bet kiek kitu aspektu. Todėl iš anksto negalėčiau pasakyti, ar prie šios temos dar neteks sugrįžti. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad KT paprastai nekeičia savo doktrinos ir spręsdamas naujas bylas, vadovaujasi ankstesniais išaiškinimais, doktriną papildydamas kaskart atsirandančiais naujais aspektais.
– Politikai dažnai kalba apie visuomenės apklausas, pažymėdami, kad žmonės, pagal minimus tyrimus, esą pritaria arba nepritaria vieniems ar kitiems įstatymų pakeitimams. Ar visuomenės apklausos yra pakankamas argumentas, Jūsų galva, įstatymo pakeitimui?
– Politikams visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai gal ir gali būti svarbūs, tačiau nenorėčiau svarstyti, ar apklausų rezultatai turėtų nulemti teisės normų turinį.
Čia galima prisiminti, kad bet kuriuo atveju remiantis visuomenėje vyraujančiomis nuotaikomis priimtas teisės aktas nebūtinai atitiks Konstituciją, nes, kaip yra pabrėžęs KT, demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų diskriminacinis.
– Šiuo metu Lietuva išgyvena politinę krizę, kai valdantieji skelbia inicijuosią pirmalaikius Seimo rinkimus, o, jei ši idėja nebūtų įgyvendinta, atsistatydintų Vyriausybė. Neatmetama, kad pirmalaikiai rinkimai gali neįvykti, tad, jei bus laikomasi skelbto plano, atsistatydintų premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentas turėtų tokiu atveju teikti naują kandidatūrą į premjerus. Šalies vadovas, pagal politinę logiką, turėtų į Vyriausybės vadovus teikti kandidatą iš tos pačios daugiausiai mandatų Seime turinčios politinės jėgos gretų. O gal galėtų būti kitoks scenarijus?
– Atsistatydinus premjerei, turėtų būti formuojama nauja Vyriausybė. Paskyrus visus ministrus, Seimui turėtų būti teikiama naujos Vyriausybės programa, už ją turėtų būti balsuojama. Taigi, formuojant Vyriausybę dalyvauja dvi institucijos – ir prezidentas, ir Seimas – tačiau abiejų vaidmuo ir įgaliojimai yra skirtingi. Pagal Konstituciją, o ne vien pagal politinę logiką, prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikomą ministrą pirmininką ir tvirtinti tokią Vyriausybę, kurios programai Seimas gali pritarti posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.
Jeigu prezidentui ir Seimui nepavyksta susitarti ir Vyriausybės programa nepatvirtinama, atsiranda pagrindas pirmalaikiams rinkimams – juos pagal Konstituciją gali paskelbti prezidentas. Tačiau tai – tik jo teisė, to daryti jis neprivalo. Beje, šia teise prezidentas gali pasinaudoti tik likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jo kadencijos pabaigos.
O šiaip pagal Konstituciją Vyriausybės atsistatydinimas savaime nėra pagrindas rengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
– Prezidentas turėtų kandidatą į premjerus teikti iš daugiausiai mandatų Seime turinčios politinės jėgos gretų?
– Kaip minėjau, turėtų taip būti, arba bent iš Seimo daugumos koaliciją suformavusių politinių jėgų, jei taip būtų sutarta. KT dar 1998 m. yra išaiškinęs, kad formuojant Vyriausybę, svarbiausias prezidento uždavinys – užtikrinti, kad būtų sudaryta veiksminga, Seimo pasitikėjimą turinti Vyriausybė, taigi pagal Konstituciją jis visiškai laisvai, neatsižvelgdamas į Seimo daugumos valią, rinktis premjero ir ministrų kandidatūrų negali. Tačiau, kaip yra pažymėjęs KT, negalima nepaisyti ir to, kad prezidentas, būdamas vykdomosios valdžios dalimi, turi galimybę daryti politinį poveikį Vyriausybės personalinės sudėties formavimui.
– Ar galėtų būti kitaip?
– Bet kuriuo atveju pagal Konstituciją negalima tokia situacija, kad valstybėje nebūtų veikiančios Vyriausybės. Tad, kol būtų ieškoma kito ministro pirmininko ir ministrų, prezidentas pavestų atsistatydinusios Vyriausybės nariams laikinai toliau eiti pareigas, kol bus suformuota nauja.
Tuomet turėtų vykti konsultacijos, derybos ieškant ir prezidentui, ir Seimui priimtinų sprendimų. Mažumos Vyriausybė taip pat galima.
– Politinės krizės ištakose matėme ir iki šiol tebematome savivaldybių tarybų narių veiklos išlaidų istoriją. Tarybų narių tikina, kad išlaidas naudojo taip, kaip leido savivaldybių reglamentai, ne visi yra išsaugoję dokumentus, kuriais galėtų pagrįsti tas išlaidas. Ar, Jūsų manymu, vertinant šią situaciją, reikalingos įstatymo pataisos dėl savivaldybių tarybų narių veiklai skirtų išlaidų skyrimo, fiksavimo, jų pagrindimo?
– Atrodo, kad reikalingos. Manau, kad turėtų būti nustatytas aiškus reglamentavimas, nepaliekantis erdvės interpretacijoms. Tuomet ir nesusiklostytų tokių situacijų kaip dabar. Dabar sistema veikia vadinamojo visiško pasitikėjimo principu, manant, kad kiekvienas elgsis sąžiningai. Akivaizdu, kad to nepakanka, kad taip sistema neveikia, taigi reikia aiškesnio reguliavimo.