Nutarime KT pažymėjo, kad Seimas gali nustatyti su reputacija susijusį stojimo į valstybės tarnybą reikalavimą, pagal kurį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą atleisti asmenys tam tikrą laiką negalėtų užimti pareigų valstybės tarnyboje, tačiau turi būti atsižvelgiama į aplinkybes.
„Nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, pavojingumą ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą“, – sakoma nutarime.
Anot nutarimo, dabartinė nepriekaištingos reputacijos sąlyga visiems statutiniams valstybės tarnautojams taikoma vienodai, neatsižvelgiant į jų užimamų pareigų svarbą, jo vykdomų funkcijų ypatumus, jam tenkančią atsakomybę.
Bylą dėl nepriekaištingos reputacijos KT nagrinėjo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą.
LVAT nagrinėjo dvi administracines bylas, kuriose skųsti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymai dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos. Pasak teismo, minėta statuto norma nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno pareigūno situaciją.
LVAT prašė KT įvertinti, ar toks teisinis reguliavimas atitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylantį reikalavimą asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, taip pat užtikrinti tam tikrą interesų pusiausvyrą.
Anot LVAT, nediferencijuojant nusikalstamų veikų, už kurių padarymą asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal pobūdį, pavojingumą ar pan., nepriimant asmens į vidaus tarnybą ar atleidžiant iš jos, gali būti nepaisoma konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų.
Be to, gali būti neproporcingai apribota piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, nurodė administracinis teismas.
Praėjusių metų balandį KT išaiškino, kad Konstitucijai prieštaravo norma, jog asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas.