Indijos piliečio Myilsamy Murugasamy Klaipėdos universitetui (KU) vos per kelis mėnesius išaugo dešimtimis milijonų, tačiau teisme jie nebuvo tenkinti. 38 milijonų eurų ieškinys atmestas, dar 35 milijonų eurų ieškinys grąžintas patikslinimui.
Klaipėdos universiteto (KU) rektorius sako, kad buvęs studentas padarė didžiulę žalą universiteto reputacijai, tačiau kai žmogus neaišku kur, atsakomybės reikalauti sudėtinga.
„Jo ieškiniai prasilenkia su protingumu. Teismo sprendimo tokio tikėjomės, turėjome faktinės medžiagos, kaip studentas lankė, kaip jis dalyvavo Erasmus mainų programose. Studentas nebuvo pats stropiausias“, – sako Klaipėdos universiteto rektoriaus prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Rektorius neslepia, kad Lietuvoje analogų neturintis teismo procesas sujudino ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos universitetus bei valstybės vadovus – imta atsargiau žiūrėti į atvykstančius studijuoti iš užsienio.
„Valstybė atsargiau žiūri į kai kuriuos regionus, iš kurių yra tam tikra rizika priimant studentus. Yra tam tikri regionai, kuriems ir dėl nacionalinio saugumo klausimai keliami. Prieš priimat studentus reikia kruopščiai tikrinti, aišku, neįmanoma patikrinti visų žmogiškųjų savybių“, – sako A. Razbadauskas.
KU vadovas sako, kad tokį pavyzdį – reikalauti pinigų iš universitetų, galima rasti kitose užsienio šalyse. Yra ne vienas pavyzdys, kaip studentai po studijų siekia ne tik atgauti mokestį, bet ir pasipelnyti.
„Gal ir įsivaizdavo, kad tai niša, kurioje galima pasipelnyti, visgi teisingumas triumfuoja“, – sako rektorius.
Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekano prof. dr. Rimanto Balsio nuomone, kitokio sprendimo nė negalėjo būti. Jei būtų teismas tenkinęs studento ieškinius, anot R. Balsio, Lietuvoje užvirtų chaosas.
„Toks precedentas būtų sujaukęs visą Lietuvos akademinę padangę, manau jau kitą dieną visi universitetai būtų sulaukę panašių ieškinių. Mes buvome pasirinkę duomenų, kad kitų šalių piliečiai jau ėmėsi tokios tradicijos per kitų šalių universitetus taip uždarbiauti, – apie pirmą tokią bylą Lietuvoje kalbėjo R. Balsys. – Jei jis būtų baigęs studijas dešimtukais, gavęs Klaipėdos universiteto raudoną diplomą ir paprašęs pinigų už studijas, aš, ko gero, iš savo būčiau sumokėjęs, sakydamas, kad čia Jums premija už geras studijas. Bet jis buvo net ne prie vidutinių, jis buvo prie silpnesnių, jo įvertinimai silpnoki. Iš Erasmus Suomijoje net neįvertinti kai kurie dalykai. Jo charakteristika labai aiški“.
Dekanas sako, kad jei išties buvęs studentas kentėjo dėl prastų studijų, galėjo vos baigęs universitetą sudeginti viešai diplomą ar kitaip reikšti protestus. Galėjo apie netinkamą mokymo kokybę kalbėti dar mokydamasis, bet to jis nepadarė. Bet diplomą buvęs studentas pasiliko ir jį gali naudoti, tad reikalauti pinigų už studijas, anot R. Balsio, yra labai įžūlu.
DELFI primena, kad buvęs studentas į teismą padavė ne tik universitetą, jis kaip trečiuosius asmenis užsienietis įtraukė aštuonis dėstytojus: Ligitą Šimanskienę, Algirdą Giedraitį, Rimantą Stašį, Eduardą Spiriajevą, Daivą Labanauskaitę, Jolitą Viluckienę, ir Eriką Župerkienę.
2016-ųjų rugsėjį pagal studentų mainų programą vyras atvyko studijuoti vadybos. Viename interviu jis teigė, kad atvykęs į uostamiestį jis pamilo Lietuvą. Taip pat pasakojo, kad iki studijų Lietuvoje jau buvo dirbęs bei studijavęs Jungtinėje Karalystėje. Priekaištų šioms studijoms jis tikino neturintis. Interviu tada vyras sakė, kad jam patiko Europa, todėl Lietuvoje studijas pasirinko dėl galimybės atvykti į Senąjį Žemyną.
Pasibaigus studijoms, po pusmečio, baigė galioti ir jo viza, tuomet vyras ir kreipėsi į advokatę, kad surašytų ieškinį KU ir teismui pateikė 4,8 tūkstančio eurų ieškinį – tiek jis sumokėjo už studijas.