„Netgi Seime plačiai paplitęs toks dalykas. Tai dažniau susiję su pavardžių trumpiniais. O kita turbūt susiję su tam tikrais poelgiais, istorijomis, kurios neištrinamai lydi politiką. Tokios pravardės kaip Brazas, Paulas, Abonentas yra jau nusistovėjusios, tapusios tradicinėmis ir jas sunku ištrinti iš vartosenos“, - sako Liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius.
Pravardes politikai gauna, nori jų ar nenori: Algirdas Brazauskas negali atsikratyti Brazo arba AMB pravardės, Atūras Paulauskas – Paulo trumpinio, Gintaras Steponavičius - Stiopos, Vilija Blinkevičiūtė – Blinkės pravardės. Kazimiera Prunskienė vadinta ir Gintarine ledi ir Šatrijos ragana, dabar įgijo naują – Kunigaikštienės arba pailgintą – Kunigaikštienės Utiugovos - pravardę.
„Tebūnie, pabūsiu kunigaikštiene. Beje, jeigu tai padėtų Lietuvai atkurti Didžiąją Lietuvos kunigaikštystę – su visom teritorijom, nuo Baltijos iki jūros – aš sutikčiau“, - juokauja žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė.
Ponia Kunigaikštienė sako, kad pravardės jos nežeidžia, tačiau neslepia, kad kai kurios jai patinka, o kitos visai – ne. „Kodėl Šatrija? – nesu aš iš Žemaitijos, labai gaila, bet dar nebuvau ir prie Šatrijos kalno, ir su „Šatrijos“ tekstilės įmone taip pat nieko bendro neturiu – kam galėjo tokie dalykai šaut į galvą“, - stebisi K.Prunskienė.
P.Auštrevičius, išgirdęs, kad yra vadinamas Petras 6 tūkstančiai, taip pat netruko apipravardžiuoti kitus.
„Žinom, kas tą naudoja – abonentininkai ir naudoja. Jų veiklos būdai mums visiems žinomi, kurie išsitepę – tepa ir kitus“, - atkirto P.Auštrevičius.
LSDP frakcijos narys, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas vadinamas Kazanova nepyksta: „ Kiekviena antireklama yra irgi reklama“.
Tuo tarpu lengviau jumorą priimantys politikai taip susigyvena su savo pravardėm, kad net savo elektroninius paštus jomis pavadina.
„Esu Kongas ir net mano pašto asmeninio adresas yra Kongas.lt ir internetinio puslapio yra vienas iš variantų yra Kongas lt. Tiesiog esu Kongas kur bebūčiau – džiaze, Seime, gyvenime“, - sako Seimo narys Vytautas Grubliauskas.
„Aš turiu dvi pravardes – vieną Salamakakinas, o kitą Etikmat, kurią dažniau naudoja - nežinau. Vaikai, jaunimas galbūt dažniau naudoja Etikmat, o suaugę – Salamakakiną“, - sako A.Salamakinas.
Tiesa, buvęs Seimo Etikos komisijos pirmininkas savo laiku buvo susirūpinęs, ar jo pravardė nėra koks keiksmažodis ir ar jis ją nešiodamas elgiasi moraliai ir etiškai. Taigi, buvo paprašyta oficialaus pravardės išaiškinimo. Lietuvių kalbos komisija paaiškino, kad tai yra naujadaras, bet jokiu būdu ne keiksmažodis.
Dabar ponas Salamakinas nesidrovi savo abiejų pravardžių. Abi lipte prilipo ir tapo neatsiejama politiko asmenybės dalimi. Kitiems politikams trokštantiems įgyti pravardę kaip charizmatinio įvaizdžio detalę ne visada taip pasiseka. Įdomumo dėlei galime paminėti, kad Artūras Zuokas oponentų vadinamas Abonentu, o saviškių tarpe – Generolu, jo bendrapartietis Vytautas Bogušis – Daktaru.
Andrius Kubilius, kartais pavadinamas Kubilu, kartais Buožgalviu. Neseniai tapęs Seimo pirmininku Viktoras Muntianas – už akių pravardžiuojamas Plūgu ir Artojum, Justinas Karosas dėl suprantamų priežasčių – Karpiu, Arminas Lydeka – dėl savo protokolo išmanymo vadinamas Ekscelencija, Audronius Ažubalis – Zabolotnu.
„Kai kam atrodo, kad pravardė šiek tiek žeidžia arba diskredituoja, o aš kadangi esu tiek metų Kongas, tai man visiškai neskaudu, netgi linksma, kada mane taip pavadina“, - pasakoja V.Grubliauskas – Kongas.
Kartais pravardė daug geriau reprezentuoja politiką nei oficialieji jo vardas pavardė. Todėl neveltui Lietuvos politikos istorijoje vienas Premjerų – Adolfas Šleževičius buvo pramintas Misteris 5 procentai.