Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Laurynas Jonavičius laidoje apibrėžė, kas yra šalies valstybingumas.
„Nėra paprastas atsakymas. Jeigu mes žiūrime, kas sudaro valstybingumą, tai yra išorinis ir vidinis suverenitetas, pripažinimas viduje valdžios, pripažinimas iš išorės ir savo teritorijos kontrolė. Jeigu mes žiūrime dabar į Baltarusiją, tai su išoriniu legitimumu yra problemų, su vidiniu – irgi problemos, suvereniteto nelabai yra.
Ar Baltarusija dar kontroliuoja tai, kas vyksta jos teritorijoje, kai suvažiavo Rusijos armija, tai turbūt labiau neigiamas atsakymas nei teigiamas“, – dabartinį Baltarusijos valstybingumą Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ vertino VU TSPMI politologas L. Jonavičius.
Jo teigimu, net formalūs požymiai rodo, jog Baltarusijoje suvereniteto nebėra daug.
„Net nekalbant apie neformalius dalykus – kiek A. Lukašenka savarankiškas priimant vienokius ar kitokius sprendimus. Greičiausiai dėl ekonominių ar kokių socialinių dalykų viduje jis dar tikrai gali savarankiškai priimti sprendimus. Bet kiek tai susiję su užsienio politika, strateginiais dalykais – greičiausiai jam pataria iš kaimyninės šalies. Tai ir neformaliame lygyje to valstybingumo yra labai nedaug“, – dabartinę Baltarusijos padėtį įvertino politologas L. Jonavičius.
Žinių radijo laidos „Atviras pokalbis“ pašnekovas L. Jonavičius teigė, jog prognozuoti, kur situacija judės toliau tikrai sunku.
„Mes žinome ir apie sąjunginę valstybę Rusijos ir Baltarusijos, visus kitus junginius, kurie egzistuoja tarp Rusijos ir Baltarusijos, bet ne su vakarais. Deja, bet faktiškai Baltarusija nelabai jau turi šansų artimiausiu metu kažkaip savarankiškai judėti bet kokia kryptimi“, – sakė L. Jonavičius.
VU TSPMI dėstytojas teigė, jog žvelgiant iš šono gali atrodyti, kad Baltarusijos vadovo A. Lukašenko dienos yra suskaičiuotos.
„Kaip jis tai mato, aš nesu tikras. Mano manymu, tai, kas vyksta su Konstituciniu referendumu ir visais santykiais su Rusija, yra A. Lukašenkos būdas išeiti iš politikos ne į kartuves, bet į pensiją. Ir likti istorijoje kaip vienu iš Baltarusijos lyderiu, kuris sukūrė kažkokią valstybę ir jam baigėsi daugiau mažiau gerai. Turbūt tas irgi vyksta, bet ten yra daug nežinomųjų, skirtingų interesų“, – tikino politologas.
Europarlamentaras Andrius Kubilius laidoje pabrėžė, jog svarstyti A. Lukašenkos likimą kaip atskirą nebūti teisinga.
„Vakarai gal pradeda šiek tiek mažiau naiviai žiūrėti į bendrai visą rytinę Europos kontinento pusę – turiu mintyje ne tik Baltarusiją, bet ir Rusiją, kokie tolimesni scenarijai čia gali klostytis ir ką čia daryti. Svarstyti A. Lukašenkos klausimą atskirai nuo visos panoramos, visos post–sovietinės autoritarinės erdvės kažin ar būtų labai teisinga.
Kai kartais mes kalbame, kad štai bandymai Baltarusijos žmonių siekti demokratijos susilpnino A. Lukašenką ir dabar ateina Kremlius, man atrodo yra klaidingi. Nes A. Lukašenka niekada nebuvo savarankiškas, čia kažkaip naiviai įsivaizduojame, kad jis buvo savarankiškas, o štai dabar nebėra“, – savo įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ dalijosi politikas A. Kubilius.
Politikas A. Kubilius laidoje kalbėjo, jog post–sovietinėje erdvėje totalitariniai režimai praranda žmonių lojalumą.
„2020 metais Baltarusija, dabar Kazachstanas, V. Putina Dūmos rinkimus taip pat turėjo falsifikuoti vos ne dvigubai primesdamas už save biuletenių. Manau, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis dabar taip nervingai elgiasi. Ir paskutinis dalykas – V. Putino net ir išorės agresyvi strategija man labai keistai kartais atrodo.
Nes ji duoda visiškai priešingą rezultatą – štai V. Putinas gąsdina Ukrainą. Bet būtent dėl tos priežasties susivienija vakarai ir stiprina ginklais Ukrainą, politiniais pareiškimais ir taip toliau. O visa ta post–sovietinė erdvė darosi visiškai nebestabili, ligota“, – situacijos vertinimą Žinių radijo laidoje pateikė A. Kubilius.
VU TSPMI politologas L. Jonavičius teigė, jog Rusija yra pakankamai stipri nepaleisti Baltarusijos.
„Situacija gali keistis, jei Rusija nusilptų ekonomiškai. Ji turbūt matydama, kad silpnumas atsiranda jos viduje, jos modelis neleidžia generuoti pakankamai resursų, kurie užtikrintų nuoseklų augimą ilgesnėje perspektyvoje, todėl jie dabar ir susitelkė ties Ukraina, Baltarusija. Silpstanti galia paprastai būna agresyvesnė nei stabili galia“, – Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ tikino VU TPSMI politologas L. Jonavičius.
