„Priimti svarbūs sprendimai, patvirtinta Baltoji knyga, kuri buvo vienas iš pirmųjų mano uždavinių pagal misijos laišką. <...> Taip pat patvirtinti du svarbūs dokumentai: vienas reglamentas ir viena komunikacija, susieta su „ReArm Europe“ programa, kuri prieš kelias savaites buvo paskelbta EK prezidentės, kuriai pritarta ir Europos Vadovų Taryboje (EVT) politiškai.
Taigi, jau yra paruoštas ir patvirtintas EK projektas reglamentas dėl 150 milijardų lengvatinių paskolų ir taip pat patvirtinta komunikacija dėl stabilumo ir augimo pakto ir galimybės šalims narėms 1,5 procento BVP, išleistų gynybai, neskaityti į deficitą, liaudiškai tariant“, – trečiadienį žiniasklaidai sakė eurokomisaras A. Kubilius.
Eurokomisaras tikino, jog ši diena yra istoriškai reikšminga.
„Nes ES pirmą kartą daro tokius didelius sprendimus gynybos srityje. Iki šiol gynyba nebuvo ES tema, tai buvo NATO ir šalys narės. Be abejo, dėl situacijos, kuri susiklostė Europos kontinente yra daromi tokie sprendimai“, – kalbėjo A. Kubilius.
Tačiau šie priimti sprendimai tėra kelio pradžia, pabrėžė eurokomisaras. Šis planas tėra „kelio gairės“ link 2030 metų, kuriuos skirtingos ES šalių žvalgybos viešai įvardija kaip tuos, kada Rusija gali būti pasirengusi testuoti NATO ir ES šalis „su savo nauja agresija“.
„Arba kaip sako vokiečių žvalgybos vadas, testuoti NATO 5 straipsnio veikimą“, – trečiadienį žiniasklaidai kalbėjo A. Kubilius.
Jis pripažino, jog turimas laikas „yra gana suspaustas“, o iššūkiai „gana dideli“.
„ES šalių gebėjimai gynyboje nėra pakankami, tą patvirtina ir NATO naujoji vadovybė. Ir NATO rengia visus naujus karinių gebėjimų tikslus. Jie tampa mums pamatu toliau planuoti, ką ir kaip turime gaminti.
O tam, kad tai būtų gaminama ir šalys galėtų pirkti, yra reikalingi pinigai. Tos galimybės yra sukuriamos – per 4 metus iki 800 milijardų eurų papildomos galimybės. Bet tai yra galimybė šalims narėms, kiek jos naudosis yra atviras klausimas“, – teigė A. Kubilius.
Visgi, jeigu „politinės valios“ pritrūks, bus ieškoma nauji sprendimai, kaip paskatinti šalis šia galimybe naudotis.
„Nes gynyba yra, vadinkime taip, yra bendras europinis reikalas, bendras gėris. Ir tai yra europinio solidarumo išraiška. Ir jeigu viena šalis kuri nors neinvestuota pakankamai į gynybą, ji palieka kitas šalis silpnesnėje pusėje. Mūsų visa gynyba yra parengta kolektyvinės gynybos planais, kiekviena šalis turi savo atsakomybę. Apie tai mes irgi daug kalbėsime“, – kalbėjo A. Kubilius.
Jis taip pat teigė, jog atsipūsti ir nuobodžiauti tikrai nebus kada, nes laukia visa eilė svarbių sprendimų.
Šalys gynybai galės skolintis per 6 mėnesių laikotarpį
Dokumente numatoma, jog ES suteiks 150 mlrd. eurų lengvatinių paskolų Bendrijos narėms, kurios norėdamos stiprinti savo gynybinius pajėgumus galės pasiskolinti atitinkamas sumas.
Valstybės narės prašymą paskolai galės pateikti per 6 mėnesius, kai tik Europos Taryba patvirtins šiuos dokumentus.
„Tie prašymai bus nagrinėjami. Atitinkamai yra nustatytos sąlygos, kas tame prašyme turi būti nurodyta, reikia rasti partnerius, bendro pirkimo taisykles taikyti ir panašius dalykus. Tai tie prašymai bus įvertinti ir, jeigu bus įvertinta pozityviai, šalys gaus tą teisę naudotis pinigais“, – kalbėjo A. Kubilius.
Kol kas A. Kubilius nėra paskaičiavęs, kiek pati Lietuva galės skolintis.
„Idealiu atveju kitąmet ES šalys gynybai galėtų skirti po 3,5 proc. BVP“
Eurokomisaras A. Kubilius svarsto, kad idealiu atveju Europos Sąjungos (ES) šalys nuo 2026 metų gynybai galėtų skirti po 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak jo, tai leistų per ketverius metus į gynybos pramonę įnešti apie 800 mlrd. eurų.
„Idealistiniu variantu, (šalys narės – ELTA) nuo 2026 metų imtų gynybai skirti 3,5 proc. (…) Taip greičiausiai nebus, kad visos šalys nuo kitų metų skirtų po 3,5 proc. Tačiau tuo idealistiniu variantu per artimiausius ketverius metus į gynybos pramonę būtų įlieta apie 800 mlrd. eurų. valstybinių užsakymų lėšų. Tai tikrai dideli pinigai“, – trečiadienį nuotoliniame susitikime su žurnalistais kalbėjo A. Kubilius.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).
Trečiadienį Europos Komisija pristatė vadinamąją baltąją knygą „Europos gynyba – pasirengimas 2030“. Komisija taip pat pristatė plataus užmojo gynybos dokumentų rinkinį, kuris yra plano „Perginkluoti Europą“ / „Parengtis 2030“ dalis. Juo ES valstybėms narėms suteikiami finansiniai svertai, kad būtų skatinamos investicijos į gynybos pajėgumus.
Planu „Perginkluoti Europą“ / „Parengtis 2030“ stiprinami visos Europos gynybos pajėgumai naujomis finansinėmis priemonėmis, o baltojoje knygoje išdėstytas naujas požiūris į gynybą ir nustatyti investicijų poreikiai.