A. Kubilius „Žinių radijui“ aiškino, kad EK prezidentė Ursula von der Leyen labai gerai supranta didžiausius iššūkius saugumo ir gynybos reikaluose.
„Jos svarbiausias programinis dokumentas arba vadinamos politinės gairės, kurios apibrėžia kokius ji mato pagrindinius darbus ir uždavinius naujajai Komisijai, tai ten labai aiškiai pabrėžta, kad gynyba ir saugumas yra vienas iš pačių svarbiausių veiklos prioritetų šalia ekonomikos konkurencingumo.
Natūralu, kad ji rinkosi tuos būsimus komisarus, kurie geriausiai žino šių iššūkių turinį. Kitaip sakant, geriausiai žino tos šalys, kurios tokius iššūkius labiausiai ir patiria. Be abejo, kad tai yra Centrinės Europos ir Baltijos valstybių atstovai“, – komentavo politikas.
Paklaustas, ar tas faktas, kad į šias pozicijas paskirti politikai gali pradėti labiau atstovauti savo šalies interesus, o ne visos Europos, taip pat, ar tai nekurtų tam tikros įtampos, A. Kubilius sutiko, kad nuomonių įvairovė tikrai gali būti.
„Akivaizdžiai matosi, jog U. von der Leyen nori būtent tokios lyderystės tose srityse, susijusiose su saugumo, gynybos, užsienio politikos reikalais. Ta lyderystė šiuo laikotarpiu natūraliai ateina iš Centrinės Europos ir iš Balstijos valstybių.
Vienas dalykas, kad mes turime daugiausiai šioje vietoje patirties, kadangi esame šalia tų grėsmės šaltinių, Rusijos. Žinome Ukrainą, esame netoli ir karo zonos. Taip pat visiškai akivaizdu U. Von der Leyen, kad mes esame labiausiai suinteresuoti šioje vietoje efektyvia Europos Sąjungos (ES) politika“, – aiškino jis.
A. Kubiliaus nuomone, tai yra gerai, mat U. Von der Leyen gerai supranta, kad šie iššūkiai yra labai svarbūs Centrinės Europos ir Baltijos šalių atstovams, taip pat, kaip juos būtų galima efektyviausiu būdu įveikti, kai yra atitinkamai suformuota komisija.
Pasiteiravus politiko, ar tai reiškia, kad derybos dėl Europos Komisijos Gynybos ir kosmoso portfelio nebuvo jau tokios sudėtingos, A. Kubilius teigė, kad tai yra labai specifinis reikalas.
„Šioje vietoje labai svarbų vaidmenį vaidina ne tik kiekvienos šalies noras, taip pat premjerų ar prezidentų norai, išsakomi U. Von der Leyen, bet ir labai didelį vaidmenį atlieka europinės politinės partijos. Šiuo atveju Europos liaudies partija (ELP), kuriai priklauso ir Tėvynės sąjunga. Aš ir pats esu jos narys, taip pat Rasa Juknevičienė ir kiti kolegos iš Lietuvos.
ELP, kurios atstovė yra ir U. Von der Leyen, šiuo metu Europos vadovų taryboje (EVT) turi daugiau negu pusę visų premjerų ir prezidentų, turi didžiausią frakciją Europos parlamente (EP) ir t. t. Akivaizdu, kad šiuo atveju labai stiprų vaidmenį vaidino ir ELP vadovai, kuriems labiausiai rūpėjo, kad ELP su nauja komisija galėtų įgyvendinti tas programines nuostatas, kurias yra labai aiškiai suformulavusi.
Dėl tų programinių nuostatų, prie kurių faktiškai prisidėjome būdami EP nariais, aiškiai suformuluota, kad gynyba ir saugumas yra vienas iš svarbiausių prioritetų“, – teigė politikas.
Taip pat nurodė, kad taip jau susiklostė, kad praeitame EP ir jam, ir R. Juknevičienei teko didelė atsakomybė rūpintis ELP politika būtent gynybos ir saugumo srityse.
„Aš taip traktuoju, kad kaip tik ELP vadovams nekilo abejonių, kas turėtų imtis tokios atsakomybės gynybos reikaluose“, – tikino A. Kubilius.
Karas atskleidė Europos gynybos pramonės trūkumus
Nueinančioje EK buvo pradėtas taikyti didesnis dėmesys gynybos pramonei, taip pat pristatyta ir pirmoji gynybos pramonės strategija, kuri sukurta siekiant padidinti gynybos išlaidas, pagerinti viešuosius pirkimus, bet vis tiek girdisi kritikų balsai, jog daroma per mažai. Kodėl taip yra?
„Karas galbūt labiausiai ir atskleidė Europos karinės arba gynybos pramonės trūkumus. Pats ryškiausias požymis, kai Europos Sąjunga pažadėjo Ukrainai per metus perduoti vieną milijoną sviedinių ir nesugebėjo to padaryti.
Tai atspindi, kokioje būsenoje yra Europos karinė pramonė. Iš kitos pusės, labai gerai žinome, kad šalys narės didina išlaidas gynybai. Nuo karo pradžios tos išlaidos nuo anksčiau buvusių 200 mlrd. padidėjo iki beveik 300 mlrd. ir tai yra labai gerai.
Bet ES valstybės, įsigydamos karinę įrangą, tik 20 proc. įsigyja iš ES karo pramonės įmonių. Net 65 proc. įsigyja iš JAV įmonių, todėl tai rodo, kad Europos karinės pramonės potencialas nėra pakankamas, nes bet kokio karinio konflikto atveju resursai, kurie svarbūs gynybai ir ne tik tai, ką šalys narės yra sukaupusios prieš tokį konfliktą savo sandėliuose ir kaip yra pasirūpinusios logistikos, kariuomenės resursais, bet svarbus ir karinės pramonės potencialas, kaip greitai ji geba gaminti ginklus. Šiuo atveju jis tikrai ES yra per menkas.
Norint pasiekti permainų, jau dabar ES yra pateikusi ne tik ES gynybos pramonės strategiją, bet ir taip vadinamą reglamentą dėl Europos gynybos pramonės programos su labai konkrečiomis priemonėmis, kurias suderinus EP, būtų galima pradėti įgyvendinti“, – komentavo jis.
Taip pat pabrėžė, kad būtų galima skatinti bendros rinkos ir paklausos atsiradimą gynybai.
„To šiandien trūksta. Taip pat būtų galima galvoti apie naujus instrumentus, nes ES, skirtingai nuo NATO, turi galimybę įgyvendinti įvairius teisinius reglamentus ir įvairius teisinius reikalavimus šalims narėms. Kitaip sakant, kaip jos turi kaupti reikalingus resursus.
Antra, ES, skirtingai nuo NATO, gali dar ieškoti būdų, kaip papildomai sutelkti lėšų tam, kad būtų investuojama į karinę pramonę ir kad iš tiesų būtų pasirūpinta karinės ginkluotės resursais. Tam tikrai reikia labai nemažų pinigų“, – konstatavo A. Kubilius.
Kita vertus, kai ES tiek planuojama daryti dėl gynybos pramonės plėtros, jau ir pati Ukraina neatmeta galimybės, kad reiktų paliaubų Rusijos vykdomam karui. Taip pat neatmeta galimybės dalyvauti dar vienoje taikos konferencijoje su šia valstybe. A. Kubilius sutiko, kad kiekvienas žmogus nori, jog Ukraina ir vėl gyventų taikoje.
„Tai būtų galima pasiekti ir jau rytoj, jeigu Putinas, Kremlius ir Rusija priimtų sprendimą išvesti okupacinę kariuomenę iš Ukrainos. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, kurį irgi reikia turėti omenyje, tai akivaizdu, kad klausimas bus vienas. Jeigu ir bus pasirašoma taikos sutartis, tai klausimas, kokiomis sąlygomis ji bus pasirašoma. Be abejo, svarbiausias klausimas Ukrainai, ar jos teritorija bus išlaisvinta ir sugrąžinta jos kontrolei.
Bus dar vienas labai reikšmingas klausimas, kurį formuluoja ir įvairių valstybių gynybos ministrai, <...>, kad Rusija po šešerių ar aštuonerių metų gali būti pasiruošusi agresijai prieš ES ar NATO valstybes.
Taigi, jeigu norime būti pasiruošę atremti tokias grėsmes ir kad atgrasintume Rusiją nuo naujų agresijų, turime jai parodyti, kad ES savo kariniais resursais ir gebėjimais, aprūpintais reikalingais resursais gynybos planais, jos tokias agresijas pavers niekais. Tuo atveju gal ir agresyviai Rusijos valdžiai kiltų mažesni norai pradėti naujas agresijas.“, – samprotavo politikas.
Kosmoso sritis yra svarbi ir gynybai
A. Kubilius sakė, kad šiuo metu ir kosmoso sritis taip pat yra labai svarbi, kadangi įvairiomis kosminėmis technologijomis yra kuriamos tokios paslaugos, kurios yra svarbios ir plačiajai visuomenei.
„GPS paslauga arba žemės stebėjimas. Kita vertus, tokios paslaugos yra labai svarbios ir gynybai. Europa šias technologijas neblogai plėtoja ir vysto, o GPS technologija „Galileo“ viena iš pirmaujančių pasaulyje, bet ES susiduria su didelėmis problemomis, kadangi pralaimime konkurencinę kovą dėl kosmoso raketų, kurios išneša palydovus į kosminę erdvę.
Dėl paleidimo tikrai esame prastoje padėtyje ir šioje vietoje JAV su Elonu Musko „Space X“ kosminėmis technologijomis yra labai pirmaujantys. Kiek iš įvairių pažymų suprantu, jų paslauga iškeliant palydovus yra maždaug dešimt kartų pigesnė, negu tos technologijos, kurios buvo iki tol naudojamos.
Aš neatmesčiau varianto, kad gali tekti kalbėtis ir su JAV kompanijomis, įskaitant ir E. Musko kompaniją, ar būtų <...> galima tartis dėl transatlantinio bendradarbiavimo šioje srityje, kur Europa šiuo metu patiria nemažų sunkumų“, – teigė jis.