„Aš tikrai būčiau balsavęs už. Ne vieną kartą tai sakiau ir raginau bendražygius. Mano manymu, yra daug mistikos. Tos kalbos, kad Partnerystės įstatymas kažkaip pažeidžia Konstitucijoje apibrėžtą šeimos sampratą, man yra visiškai nesuprantamas, aš nematau jokių pažeidimų, nes nei Konstitucija yra keičiama, nei šeimos samprata yra keičiama“, – sako A. Kubilius.
„Projekte, žinoma, visada galima rasti, ką patobulinti, bet galbūt padaryta viena taktinė klaida, kad, viena vertus, pandemija yra daugelį žmonių išvarginusi ir visų emocijos yra įkaitusios ir nelabai racionalios ir antras dalykas, kitaip sakant, klausimas ar dabar reikėjo teikti tą dalyką.
Kita vertus, buvo per mažai diskutuota. Jeigu galvotume apie kažkokius referendumus, tai aš sakyčiau, kad partijose reikia padaryti referendumus, partijos turi išsidiskutuoti, ar tikrai mes nenorime pasirūpinti tais, kurių yra mažiau, kurių teisės yra taip pat svarbios“, – sako A. Kubilius.
Kategoriškai prieš referendumą
Paklausus, kaip vertina savo kolegų pozicijas, A. Kubilius tikino, kad jam jos nepatinka ir jis nepritaria referendumo idėjai.
„Man jos tikrai nepatinka. Kai bandoma referendume kelti klausimą, kuris yra svarbus vienokiai ar kitokiai mažumai, ar tai būtų etninė, ar dar kitokia mažuma, ir šito klausimo bandoma paklausti daugumos, kuri turi visokių nuomonių, natūralu, kad tokiu atveju gali gauti atsakymą, kad tai mažumai teisių suteikti nereikia. Čia net ne mūsų visuomenės, tautos yra problema, o daug kur taip yra. Sakyti, kad būtent taip reikia elgtis, nes tauta taip nurodo, todėl taip ir elgsimės ir ta mažuma nesirūpinsim, tai yra visiškas anachronizmas, žmogaus teisių nesupratimas.
Žmogaus teisių mechanizmas ir buvo kuriamas tam, kad jas apsaugoti nuo daugumos nepasitenkinimo ar diktato. Aš vis paminiu Vokietijos prieškario ar tarpukario istoriją, tai Hitleris absoliučią daugumą įgaliojimų ir persekioti mažumas, ir persekioti tuos pačius žydus, jis susikūrė per referendumus. Jis turėjo keistą sampratą apie savo teisėtumo įtvirtinimą ir bet kokiems savo veiksmams paprašydavo tautos, kad ji tą teisę suteiktų. Vokiečių tauta, jos dauguma didele balsų dauguma iškankinta po Pirmojo pasaulinio karo, balsavo su dele balsų dauguma suteikdama jam absoliučią daugumą. Kur tai atvedė? Nereikia priminti istorijos. Po Antrojo pasaulinio karo iki šiol Vokietija neturi savo įstatymuose numačiusi nacionalinio referendumo teisės. Ji suprato, kiek pavojingi tokie populistiniai dalykai.
Referendumuose svarstyti mažumos teises tikrai matau visišką nesusipratimą ir pavojingus dalykus. Todėl aš labai aiškiai pasakiau, kad aš kategoriškai būčiau prieš siūlymą organizuoti referendumą dėl to, kaip bus sprendžiamos vienokios ar kitokios mažumos teisės. Tokiu atveju būtų labai nesunku ateiti su tokiu pasiūlymu, kad, pavyzdžiui, gal reikėtų svarstyti, kad Lietuvoje tie patys LGBT žmonės neturėtų teisės gyventi – kas nors gali sugalvoti ir su tokiu referendumu ateiti, bijau, kad tokiu atveju būtų taip, kad didelė dalis žmonių nubalsuotų ir už tai“, – pridūrė pašnekovas.
Pasiteiravus, ar pritaria, kad jo kolegos užsiima populizmu, A. Kubilius tam pritarė.
„Aš galėčiau ir taip pavadinti. Ne viena šalis yra mačiusi labai reikšmingų populistų, kurie paprastai turi savo populistinį meniu, kuriuo bando užsitikrinti tautos paramą. Tai paprastai būna įvardijami kokie nors vidaus priešai, partija ar lyderiai, kurie netinka, po to vardijami išoriniai priešai. Labai dažnai vardijama, kad Briuselis yra priešas, po to prasideda sekantis ratas priešų: Sorošas, LGBT“, – sako A. Kubilius.
Kaip vertina Nausėdos vaidmenį
Paklausus, kaip vertina prezidento vaidmenį šioje situacijoje, A. Kubilius tikino, kad Gitanui Nausėdai reikėtų pasimokyti lyderystės iš Europos lyderių.
„Prezidentas, mano manymu, galėtų bevažinėdamas į Europos Vadovų Tarybą pasisemti ir tikros europinės lyderystės, galėtų išklaustyi ir Ursulos von der Leyen kalbos, kur ji labai griežtai įvardijo, kad Stambulo konvencija yra tai, ko ratifikavimo ji sieks visose Europos valstybėse, nes, jos įsitikinimu, moterų teisės, pagalba apginant nuo smurto, yra visos Europos atsakomybė.
Mes patys, stodami į Europos Sąjungą, esame pasižadėję atitikti visus kriterijus, tarp jų yra ir žmogaus teisės. Daugelis valstybių, kai įstoja į ES, tuos įsipareigojimus pradeda labai lengvai užmiršti. Tai šitas kelias yra labai pavojingas, ir čia lyderystė, tame tarpe ir prezidento, yra labai svarbus faktorius. Bėgti iš paskos kažkokiai daugumos nuomonei, kad jokių teisių čia mažumoms nereikia suteikti, kad mažumos turi klausyti daugumos, tai yra kelias į žmogaus teisių sulikvidavimą“, – tikina pašnekovas.
Primename, kad įstatymo projektas neįveikė Seimo barjero. Už jį balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 58, susilaikė septyni parlamentarai.
Kitu balsavimu nuspręsta jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už tai, kad įstatymas būtų grąžintas tobulinti, balsavo 75 Seimo nariai, o 52 parlamentarai pasisakė už tai, kad siūlymai apskritai būtų atmesti.