Jis svarsto, jog žlugus jo vadovavimo metų iniciatyvai statyti naują AE, vėlesnės vyriausybės ne tik nesukūrė naujų gamybos pajėgumų, bet tuo laikotarpiu jų netgi mažėjo – o tai, konservatoriaus teigimu, buvo palanku Rusijai. Be to, pažymi europarlamentaras, Lietuvai dėl tokios praeities politikos netinka tai, ką kaip priemonę mažinti elektros kainas mato daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių.
„Kas tam sutrukdė – ar Maskva, ar paprastas populizmas, saugumo ir energetikos reikalų neišmanymas – į tai negaliu atsakyti. Bet 10 metų, kai Lietuva nevystė savo energetinių pajėgumų, buvo palankūs (Rusijai – ELTA). Kremlius kaip tik taikėsi į deficitinę Baltijos šalių rinką, statydamas Astravo AE. Man tas yra akivaizdu“, – Eltai sakė A. Kubilius.
Sako, kad Lietuva pralaimėjo hibridinį karą Rusijai
A. Kubiliaus premjeravimo viduryje nustota eksploatuoti Ignalinos AE – likus maždaug valandai iki 2010 metų. Politikas priminė, kad savo kadencijos metu siekė šalia uždaromos pastatyti naują elektrinę, tačiau tam nebuvo pritarta 2012 metais, kartu su Seimo rinkimais surengtame referendume.
„Mūsų planas buvo vietoje uždarytos statyti naują, Visagino AE, tą visi puikiausiai žino. Ir žino, kodėl tas planas žlugo. Čia reikia klausti tų, kurie organizavo referendumą, kaip jie galvojo spręsti atsiradusio generacijos deficito problemą, kai jie agitavo prieš atominės elektrinės statybą“, – teigė A. Kubilius.
Pasak konservatoriaus, toks valstybės pasirinkimas buvo naudingas Rusijai, kuri, jo teigimu, vėliau didelėmis apimtimis eksportavo į Lietuvą elektrą iš Kaliningrado.
„Tą patį (pasisakė prieš Visagino AE – ELTA) darė Kremlius, tą patį darė dalis dabartinių opozicionierių. Ir, deja, tą Kremliaus mums primestą hibridinį karą pralaimėjome. Likome be atominės elektrinės ir be to plano, kaip užpildyti atsiradusį generacijos trūkumą, įgyvendinimo“, – dėstė dabartinis europarlamentaras.
2012–2019 metais Seimo opozicijoje dirbęs politikas tikino tuo laikotarpiu nematęs nei vienos „reikšmingesnės iniciatyvos, kuria būtų bandoma Lietuvoje spręsti didžiulio generacijos trūkumo problemą“.
ES šiuo metu ieško, kaip sumažinti rekordines elektros kainas – svarstoma taikyti kainų „lubas“ iš Rusijos importuojamoms arba elektrai gaminti naudojamoms dujoms. Europos Komisija (EK) taip pat pasiūliusi apriboti elektros iš atsinaujinančių šaltinių, branduolinės energijos ir anglies gamintojų viršplanines pajamas, o jomis sumažinti energijos kainas verslui bei gyventojams.
Toks variantas Lietuvai nepalankus, kadangi joje didžioji dalis elektros importuojama, o generacija iš atsinaujinančių šaltinių nepakankama. Energetikos ministerija argumentuoja, kad ES pritaikius tokį modelį, Lietuvoje elektros kainos išliktų aukštos, tuo metu elektrą pasigaminančiose šalyse – sumažėtų. Tai esą sumažintų lietuviško verslo konkurencinį pranašumą.
Vis tik, nemažai šalių, ypač – Vokietija, šį aukštų elektros kainų mažinimo būdą palaiko.
A. Kubilius sutiko, kad ankstesnių kadencijų neveiksnumas išryškėjo būtent dabar, išeičių iš energetikos krizės ieškant visai ES. Pasak jo, tuomet ne tik nebuvo ieškoma kaip statyti naujus pajėgumus, bet ir apribojami tuomet buvę, pavyzdžiui, nesirūpinta kaip rezervą išsaugoti dujomis ar mazutu kūrenamas elektrines.
„Ne tik kad nepasistatėme visai per tą dešimtmetį po 2012 metų, po referendumo, bet dar ir uždarėm visą eilę turėtų generacijos pajėgumų. Dabar tai yra pagrindinė problema, kodėl Lietuvos problemos, bendru Europos energetikos krizės (...) metu, yra sunkesnės ir kitokios, nei daugelio kitų šalių“, – akcentavo A. Kubilius.
„Negalime pasinaudoti tais EK pasiūlymais arba sprendimais, kurie artimiausiu metu gali būti priimti (bent jau kai kuriais iš jų), ir kitoms šalims tinka, o mums – ne. Nes neturime savo generacijos“, – teigė ekspremjeras.
Pritartų parlamentiniam tyrimui
A. Kubiliaus nuomone, parlamentinis tyrimas šiuo klausimu galėtų įvykti. Pasak jo, Lietuvoje „tokia jau tradicija“, kad konservatoriams esant opozicijoje jų buvę veiksmai „visada“ tiriami, tuo metu jie patys būdami valdžioje politinių oponentų veiksmų tokiu formatu dar nebuvo nagrinėję.
„Iš tikrųjų, Lietuvoje būtų verta turėti aiškų įsivertinimą ir supratimą ne tiek ieškant kaltųjų (nežinau ar atrasim juos, ar ne), bet kad suvoktume, kodėl Lietuvoje štai šitoje istorijoje nebuvome pajėgūs priimti ir įgyvendinti esminių strateginių sprendimų“, – pažymėjo A. Kubilius.
Apie galimybę surengti parlamentinį tyrimą dėl galimai ydingos ankstesnių vyriausybių elektros energetikos politikos iš Seimo tribūnos užsiminė premjerė Ingrida Šimonytė, pirmojo rudens sesijos posėdžio metu praėjusį šeštadienį. Anot jos, „labai geras klausimas“, kodėl Lietuva šiuo metu yra „be galo“ priklausoma nuo elektros importo.
„Neprieštaraučiau, jeigu Seimas nutartų, jog reikia atlikti parlamentinį tyrimą ir išsiaiškinti, kaip atsitiko, kad buvo suformuotas amžinai žemos elektros kainos lūkestis, nors nebuvo daroma nieko dėl to, kad būtų palikti bent jau rezerviniai elektros generavimo pajėgumai“, – kalbėjo I. Šimonytė.
S. Skvernelis ir A. Butkevičius parlamentinio tyrimo idėją paremtų „su malonumu“
Po A. Kubiliaus vyriausybėms vadovavę ekspremjerai jau pirmąją Seimo rudens sesijos dieną pabrėžė neprieštaraujantys parlamentinio tyrimo idėjai. Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ dabar atstovaujantis Algirdas Butkevičius tikina, kad, kam nors iniciavus tyrimą dėl ankstesnių valdžių vykdytos energetikos politikos, jis „su malonumu“ balsuotų už tokį siūlymą.
„Būčiau labai laimingas, jeigu toks tyrimas būtų atliktas. Galbūt tada ministrė pirmininkė prisimintų, kas buvo padaryta 2012–2016 metais“, – šeštadienį Seime atsakinėdamas į žurnalistų klausimus tvirtino A. Butkevičius.
Eltai jis priminė kelis savo kadencijos pagrindinius darbus energetikos srityje: pasak parlamentaro, per tuos ketverius metus užbaigtos dvi elektros jungtys (su Lenkija ir su Švedija), taip pat pradėjo veikti suskystintas gamtinių dujų terminalas.
„2015 m. Lietuva buvo Europos energetikos asociacijos pripažinta kaip padariusi didžiausią energetikos struktūrinę reformą. Buvau pakviestas į Briuselį, EK pasveikintas ir man įteikta dovana“, – pasakojo A. Butkevičius.
Be to, jis tikino, kad 2016 metais Seimui pateikė ir įstatymo projektą 700 MW jūros vėjo parkui Baltijos jūroje statyti, suderintą ir su Danijos vyriausybe, tačiau parlamente prieš pradedant plėtoti projektą reikalingi įstatymo pakeitimai tuomet priimti nebuvo.
A. Butkevičius pabrėžia, kad parlamento pavasario sesijoje įstatymu patvirtintas jūros vėjo jėgainių parko 30 km nuo Palangos kranto plėtros projektas yra tas pats, kurį ekspremjeras teikė Seimui pats.
„Tą patį jūrinio vėjo projektą dabar „iš stalčiaus“ ištraukė, kuris mano buvo“, – tikino A. Butkevičius.
Tuo metu kitas frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis galimybes pradėti tokį tyrimą įvertino taip pat entuziastingai, tačiau pridūrė, kad visa aktuali medžiaga jau dabar yra prieinama viešai. Nuo 2016 iki 2020 m. Ministrų kabinetui vadovavęs politikas mano, kad iškeldami idėją apie tokį parlamentinį tyrimą valdantieji tik siekia nukreipti dėmesį nuo aktualesnių temų.
„Dėl savo neįgalumo, beviltiškumo ši Vyriausybė bando vis surasti kitų temų, nukreipti. Tai pilietybę reikia atimti, tai kokį parlamentinį tyrimą daryti. Tai yra apgailėtina, bet nieko nepadarysi. Turim, ką turim“, – tuomet nuogąstavo S. Skvernelis.