„Man būtų labai apgailėtina, jeigu opozicijos kolegos staiga paremtų Kubilių, pamiršę visus jo „nuopelnus“ valstybei. (...) Labai tikiuosi, kad opozicija bus vieninga“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Agnė Širinskienė.
„Ponas Kubilius yra gerokai atitrūkęs nuo Lietuvos reikalų. Turime pripažinti, kad jo įdirbis Europos Parlamente iš esmės nieko labai bendro neturėjo su tomis sritimis, į kurias jis dabar pretenduoja“, – pridūrė ji.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis tikino, jog kartu su frakcija diskutavo dėl A. Kubiliaus kandidatūros. Ir nors dar ketina susitikti su pretendentu į eurokomisarus, paramos ekspremjeras konservatoriui nežada.
„Mes šiandieną frakcijoje svarstėme. Aišku, dar susitiksime su kandidatu tuo laiku, kuris bus skirtas. Bet panašu, kad kandidatas yra toks ištrauktas iš bėdos – nežinau, ar teisingas, ar savanoriškas pasirinkimas. Tikrai prisimena frakcijos nariai pono Kubiliaus veiklą šalies viduje – tiek būnant premjeru, tiek būnant opozicijoje – daromus sprendimus. Dažnai sprendimus, kurie nebuvo pagrįsti nei ekonomine logika, nei valstybės interesais“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
„Išklausysime poną Kubilių, bet tikėtis palaikymo tikrai sunkiai įmanoma, švelniai tariant“, – pridūrė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat priminė kandidato į Europos Komisiją (EK) praeitį.
„Iš karto turėjome sprendimą, kad nepritarsime šiai kandidatūrai. Argumentus ne kartą išsakėme – kandidatas turi ir pliusų, ir minusų. Žmonės galbūt pamiršta, bet politikai turbūt nelabai. Mes prisimename jo premjeravimo laikus ir tuo metu padarytas klaidas, dėl kurių tikrai negalėtume pritarti“, – teigė A. Norkienė.
Lietuvos regionų partija taip pat nebalsuos už A. Kubiliaus kandidatūrą – nors politinės jėgos lyderis Jonas Pinskus pirmadienį teigė, jog siūlys frakcijai laikytis priešingos pozicijos.
„Partijos tarybą vakar sušaukėme specialiai dėl šio klausimo – kad pasitartume ne tik frakcijoje, bet ir taryboje. Taryboje buvo vienareikšmiška nuomonė, kad nepritarti Kubiliaus kandidatūrai. Ir tarybos įpareigojimas frakcijai, partijos nariams – kad nepalaikyti“, – aiškino J. Pinskus, primindamas tarybos įpareigojimą partijos nariams.
Landsbergis: realu A. Kubiliui gauti gynybos portfelį Europos Komisijoje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog Lietuvos kandidatui į eurokomisarus Andriui Kubiliui realu gauti su gynybos pramonės plėtra susijusį atsakomybių portfelį.
„Manau, realu. Kiek žinau, Andrius Kubilius pats aktyviai derasi dėl tų pozicijų. Tai (...) ko gero geriausia situacija, kai žmogus geba pats už save pakovoti, kai daugiau nėra kam tą daryti. Ir, na, esu optimistiškas. Ir kiek pats Briuselyje kalbėjau, manau, einame gera kryptimi“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Klausiamas, ką turi omenyje, jog dėl A. Kubiliaus kandidatūros Briuselyje nėra kovojančiųjų, G. Landsbergis teigė, jog nėra „veiksmingų atstovų“. Užsiminus apie prezidentą Gitaną Nausėdą, diplomatijos vadovas tepasakė, jog nėra susipažinęs su jo pastangomis derėtis dėl eurokomisaro portfelio.
G. Landsbergis pakartojo, jog Lietuvai aktualiausi portfeliai būtų plėtros ir gynybos.
„Ir pats, ir praėjusią savaitę turėjau pokalbius su Europos Sąjungos vadovais, lygiai taip pat buvau klausiamas, kokie portfeliai, mano nuomone, būtų vertingi – išsakiau lygiai tą pačią nuomonę“, – kalbėjo ministras.
„Tą ginu ir savo diskusijose Briuselyje“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu konservatorius, parlamento Europos reikalų komiteto (ERK) vadovas Žygimantas Pavilionis sakė besitikintis opozicinių jėgų solidarumo.
„Esu įsitikinęs, kad, dirbdamas kolegijoje, jis nuveiks tiek darbų, kiek nežinia, ar kas nors iš eurokomisarų buvo nuveikęs. (...) Tikiuosi, kad kolegos opozicijoje solidarumą parodys“, – teigė Ž. Pavilionis.
Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, jei opozicija kandidatūros ir neparems, balsų patvirtinti A. Kubilių turėtų pakakti.
„Abejonių nėra, palaikysime. Kiek žinau, kitos koalicijos frakcijos taip pat ruošiasi palaikyti (kandidatūrą – ELTA), tai, manau, kad turėtų užtekti balsų“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen.
Valdančiosios koalicijos partnerė Laisvės partija taip pat rems A. Kubiliaus kandidatūrą.
„Tai įvairios politinės patirties turinti kandidatūra, kuri gali pretenduoti į įvairesnį spektrą portfelių – nuo užsienio politikos iki ekonomikos, galbūt su energetika susijusių sričių. Dėl to palaikysime“, – kalbėjo Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Visgi, A. Armonaitė pastebėjo, jog ragino valdančiuosius deleguoti į EK moterį.
Šimonytė: A. Kubilius galėtų pretenduoti į bet kurį EK portfelį
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad į eurokomisarus siūlomas Andrius Kubilius turėtų kompetencijų užimti bet kurį Europos Komisijos (EK) portfelį. Visgi, Prezidentūrai užsiminus, kad A. Kubilius galėtų dirbti gynybos srityje, ministrė pirmininkė tokių diskusijų nekomentuoja.
„Andrius Kubilius yra ta kandidatūra, kuri objektyviai gali pretenduoti į bet kokį portfelį. Buvusio premjero padėtis leidžia sakyti, kad yra labai mažai gyvenimo sričių, kuriuose premjeras neturi turėti tam tikros kompetencijos, žinių ir gebėjimo spręsti su ta sritimi susijusius klausimus“, – antradienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
„Kadangi tai yra diskusijos, kurios vyksta pasitikėjimo pagrindu, aš tokių diskusijų viešai nekomentuoju“, – akcentavo ji.
Premjerė pabrėžė, kad pokalbiuose su EK pirmininke Ursula von der Leyen buvo aptarti atsparumo, plėtros ir ekonomikos konkurencingumo portfeliai.
„Ir aptakiai, ir neaptakiai esame kalbėję. Esu ne kartą viešai įvardijusi, tai yra tos sritys, kurias pati komisijos pirmininkė yra įvardijusi kaip strategines sritis Europos Sąjungai (ES) ateities penkerių metų laikotarpiui: atsparumas, plėtra ir ekonomikos konkurencingumas“, – sakė I. Šimonytė.
Nors EK pirmininkė buvo išsakiusi lūkestį, jog šalys narės nominuotų po vieną vyro ir moters kandidatūrą, premjerė tikina, kad to padaryti neleidžia Lietuvoje galiojanti eurokomisarų skyrimo tvarka.
„Lietuvos procedūra yra nedėkinga tokio pobūdžio diskusijoms. Kai kandidatą nominuoja ministras pirmininkas, kas vyksta kitų valstybių narių atveju, tuomet komisijos pirmininkei galimos indikuoti kelios kandidatūros, kurias ji gali apsvarstyti, gali susitikti, bet visa tai vyksta pakankamai diskretiškai ir pakankamai korektiškai tam, kad žmogus, kuris nebus pasirinktas galiausiai, kad jo reputacija nenukentėtų“, – dėstė I. Šimonytė.
„Lietuvos procedūra yra labai vieša, nes ji įtraukia labai daug institucijų, yra labai formalūs žingsniai, yra Vyriausybė, yra Prezidentūra, yra Seimas. Tai netgi teisiškai nenumato nei vienas iš tų teisės aktų, kad būtų pateikti du kandidatai. Šiuo atveju buvo pasirinktas tas kandidatas, dėl kurio mes abu su prezidentu sutarėme“, – pridūrė ji.
Premjerė Seimui pristatė A. Kubiliaus kandidatūrą į EK: nėra siūloma daug tokio kalibro politikų
„Aš tikrai daug nekalbėsiu apie pačią kandidatūrą, nes manau, kad Andriaus Kubiliaus biografiją jūs ir visi puikiai žinote. Bet tai yra žmogus, kuris du kartus buvo Lietuvos Respublikos premjeras, pakankamai sudėtingais Lietuvos Respublikos ekonomikai laikais ir tikrai niekada nestokojo nei išminties, nei ryžto, nei gebėjimo priimti sprendimus ir turi didžiulę politinę patirtį tiek Lietuvos, tiek ir europinę“, – pristatydama A. Kubliaus kandidatūrą teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Europos Sąjungos darbotvarkę jis žino ne iš knygų ir ne iš laikraščių, ir ne iš antraščių, o iš savo kasdieninio darbo. Todėl manau, kad tiek dėl savo politinės patirties, tiek dėl savo Europos reikalų išmanymo tikrai gali pretenduoti į reikšmingas atsakomybes“, – pridūrė ji.
Todėl Vyriausybės vadovė akcentavo, kad A. Kubilius yra tikrai stiprus kandidatas, galintis pakonkuruoti dėl Lietuvai svarbių portfelių.
„Nei kiek neabejoju, kad tai yra labai solidi paraiška Lietuvos Europos Komisijos būsimai sudėčiai. Tokio kalibro politikų iš tų pavardžių, kurios šiuo metu yra girdimos, nominuojamos kitų valstybių nėra daug“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Savo ruožtu A. Kubilius tikino šį premjerės ir prezidento išreikštą pasitikėjimą prisiimantis su didele atsakomybe.
„Tikrai su didele asmenine atsakomybe priimu šį pasitikėjimą. Kaip žinia, nebesu jaunuolis, bet žinau, ką asmeniškai reiškia tokia nauji iššūkiai“, – teigė A. Kubilius.
„Kol kas negaliu labai konkrečiai atsakyti, kokių atsakomybių teks imtis tapus eurokomisaru. Apie tai diskutuojame tiek Briuselyje, tiek Vilniuje ir akivaizdu, kad tai išspręs visų pirma Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, su kuria yra tekę ne vieną kartą bendrauti“, – akcentavo kandidatas.
Kandidatas savo kalboje dėmesį skyrė ir Europos, Lietuvos ir Ukrainos saugumo svarbai.
„Todėl šiandieną tikiuosi visų Seimo frakcijų paramos, nes rūpestis Ukrainos saugumu, visos Europos saugumu, o tuo pačiu ir Lietuvos saugumu yra bendras mūsų visų reikalas“, – sakė A. Kubilius.
Svarsto ir apie gynybos komisaro portfelį
Į kandidatu EK siūlomas A. Kubilius neatmeta galimybės pretenduoti ir į gynybos komisaro portfelį.
„Matyčiau ir tokią perspektyvą, bet kol kas negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Tikrai tai yra svarbus baras ir sudėtingas ta prasme, kad tai yra visiškai naujas Europos Sąjungos veiklos baras, kuriame, jeigu tai teks daryti, tai teks ir naują vagą varyti“, – žurnalistams Seime sakė A. Kubilius.
Kandidatas patikino šiame derybų dėl EK portfelių etape jaučiantis prezidento paramą.
„Man buvo netikėtas prezidento sprendimas paremti mano kandidatūrą“, – pripažino A. Kubilius.
Visos valdančiosios koalicijos partijos jau viešai išsakė remsiančios premjerės pasiūlytą kandidatą į eurokomisaro poziciją.
Visgi opozicinės Seimo frakcijos svarsto nepalaikyti A. Kubiliaus kandidatūros. Tik Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus laikosi kitokios pozicijos. Politikas tikina Lietuvos regionų partijos frakciją raginsiantis paremti A. Kubilių.
ELTA primena, kad šalies vadovas pasirašė Vyriausybės pateiktą dekretą, kuriuo pritarė Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į eurokomisarus. Antradienį šaukiamoje neeilinėje sesijoje Seimas turėtų apsispręsti dėl A. Kubiliaus kandidatūros į EK.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.