Ši pozicija buvo paskelbta Briuselyje per diskusijas, kokio turinio suteikti Rytų partnerystės programai po 2020 metų.
Prieš dešimtmetį įsteigta programa skirta integruoti į bloką Moldovą, Sakartvelą, Ukrainą, Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją.
EK Europos kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinis direktorius Christianas Danielssonas sakė manantis, kad Rytų partnerystės šalys turės dalyvauti ES rengiamoje „Žaliojoje sutartyje“, kuria būtų siekiama iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos ir užtikrinti anglies dvideginio pusiausvyrą.
„Jeigu ES (...) ambicingai judės į priekį su „žaliąja sutartimi“, yra ypač svarbu, kad Rytų partnerystės šalys būtų jos dalimi“, – kalbėjo Ch. Danielssonas.
„Tai skatina įvesti ambicingą žaliąją darbotvarkę Rytų partnerystės kontekste“, – pridūrė jis.
Taip Europos Komisijos pareigūnas kalbėjo Lietuvos europarlamentaro Andriaus Kubiliaus surengtoje konferencijoje apie Rytų partnerystę.
2017 metais ES su rytinėmis kaimynėmis patvirtino „20 siekiamybių 2020 metams“ programą. Jai pasibaigus, kitais metais Rytų partnerystės viršūnių susitikime turėtų būti patvirtintos naujos šalių bendradarbiavimo gairės.
Rytinėms kaimynėms – Balkanų modelis?
A. Kubilius per konferenciją pasiūlė, kad Rytų partnerystės programos lyderėms ateityje būtų taikomas Vakarų Balkanų integracijos į ES modelis, vadinamas „Berlyno procesu“. Šis procesas buvo skirtas suartinti Vakarų Balkanų ir ES šalis.
Politikas siūlo tokį mechanizmą taikyti tik Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai. Tokia iniciatyva atspindi Lietuvos pareigūnų deklaruojamą lūkestį dar labiau ryškinti atotrūkį šių šalių ir likusių programos valstybių, nes jos turi pasirašiusios susitarimus su Europos Sąjunga ir tikisi tapti bloko narėmis.
Tuo metu kai kurioms Vakarų Balkanų šalims jau yra suteikta narystės ES perspektyva.
„Tokiu būdu mes siųstume signalą Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai, kad jūs esate to kelio, kuriame yra Vakarų Balkanai, pradžioje, nors tiesiogiai ir nekalbame apie narystės perspektyvą“, – BNS sakė A. Kubilus.
„Taip, parodant stipresnį ES įsitraukimą į šių trijų valstybių pažangą, padėtume joms išlaikyti motyvaciją europietiškai krypčiai ir motyvaciją reformoms“, – pridūrė jis.
Tokiai strategijai įgyvendinti A. Kubilius siūlo lyderiaujančioms Rytų partnerystės šalims patvirtinti „Trio strategiją 2030“.
Pasak europarlamentaro, išskirti Moldovą, Sakartvelą ir Ukrainą būtina, nes jos yra labiau pažengusios eurointegracijos procese.
„Mes negalime siūlyti Ukrainai to paties, ką siūlome Baltarusijai ar Azerbaidžanui“, – kalbėjo konservatorius.
Didelę įtaką Rytų partnerystės programos krypčiai turės naujos Europos Komisijos vadovybės ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko pozicija.
Pasak Europos Komisijos atstovo Ch. Danielssono, komisijos pirmininkės Ursulos von der Layen siekiai matomi jos laiške eurokomisarui, atsakingam už ES kaimynystę ir bendrijos plėtrą.
Be kitų dalykų, jame minima, kad Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos pasirašyti Asociacijos susitarimai su ES turės būti įgyvendinti greičiau.
„Žiūrint iš šio kampo, „Trio Strategija 2030“ yra labai įdomi“, – tvirtino Ch. Danielssonas.
Europos išorės veiksmų tarnybos Lucas Devigne tvirtino, kad išskirti lyderiaujančias Rytų partnerystės šalis yra logiška, tačiau pabrėžė, kad kai kuriose srityse šios valstybės turi būti integruojamos bendrai.
„Joms reikia viena kitos ekonomiškai ir politiškai“, – sakė tarnybos Rusijos, Rytų partnerystės, Centrinės Azijos ir ESBO šalių departamento direktorius.
„Tačiau tai nereiškia, kad mes negalime nagrinėti (...) kai kurių gilinančių bendradarbiavimą pasiūlymų, kuriuos jūs pateikėte“, – A. Kubiliui teigė jis.
Svyruojantis pasitikėjimas ES
Vakarų Balkanų šalių integracija į ES yra labiau pažengusi nei Rytų partnerystės šalių, tačiau Prancūzija neseniai blokavo bendrijos sprendimą pakviesti Šiaurės Makedoniją ir Albaniją į derybas dėl narystės bloke.
Kai kurie politikai ir ekspertai sako, kad tai kelia nerimą dėl to, kiek ambicinga gali būti Rytų partnerystės programa.
„Jeigu ES nesugeba užbaigti spręsti Vakarų Balkanų šalių klausimo, kokios iš tikrųjų perspektyvos laukia Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos?“, – BNS teigė Wilfriedo Martenso Europos studijų centro vykdomasis direktorius Tomis Huhtanenas.
Pasak Rytų Europos studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, sprendimas dėl Šiaurės Makedonijos ir Albanijos sumažins Rytų partnerystės šalių paskatas toliau įgyvendinti reformas.
„Jos ir dabar veikiausiai nepakankamos, bet narystės perspektyvos nebuvimas apsunkina sunkių sprendimų įgyvendinimą. Dabar aiškėja, kad net ir su narystės perspektyva ir padarytais namų darbais kelias į ES nėra atviras“, – BNS sakė ekspertas.
„Pasitikėjimas ES gali susvyruoti“, – pridūrė jis.
A. Kubilius tvirtino besitikintis, kad kilusi ES plėtros krizė ilgainiui išsispręs, tačiau bendrijai reikės spręsti, „ką daryti su asmenine Emmanuelio Macrono darbotvarke“.