Tranzito į Karaliaučių stabdymas, pasak europarlamentaro, nėra lietuvių klaida ar nurodymų nesupratimas, o aiškus ES nurodymas.
„Man neformaliuose susitikimuose teko užsiimti santykiais su Rusija. Karo pradžia parodė, kad buvome teisūs savo įžvalgomis, kad diplomatija su Putinu negalima. Tai visos Europos geopolitinė krizė ir reikia suvokti, kokios klaidos padarytos per kelis pastaruosius dešimtmečius. Galbūt mes Putinui sukūrėme klaidingų iliuzijų“, – sakė A. Kubilius
Jis įvardino dvi klaidas. Viena iš jų ES požiūris, kad reikia skirti prioritetą dialogui su V. Putinu, o ne demokratijos plėtrai. Jam per buvimą valdžioje pavyko įtikinti svarbius Vakarų politikus, kad Rusijoje neįmanoma demokratija. Dėl to nuodijo Aleksandrą Navalną, Skripalius. Taip tarsi parodė, kad Vakarai turi prisitaikyti prie tokios Rusijos, kokia ji yra. Tai turi būti dialogas.
Kita klaida, padėjusi kilti karui, tai, kad net po 2014 m., kai buvo atplėšta dalis Ukrainos teritorijų, ES neišdrįso Ukrainai pasiūlyti ambicingesnių perspektyvų prisijungti prie ES. Europa elgėsi kitaip ir Ukrainą paliko savotiškoje pilkojoje zonoje. Šis statusas V. Putinui galbūt leido pagalvoti, kad Ukraina nebus ginama, jei jis pradės karą.
„Šių klaidų įvardinimas ir yra mano svarbus darbų baras“, – sakė A. Kubilius ir sakė, jog dabar rengiamas planas, kaip ES elgsis jei Rusijoje įvyks demokratinės permainos. Tai parodys rusams, kad jie turės normalų gyvenimą ir žlugus režimui.
Kita ateities darbų tema – suburtas virš 300 parlamentarų iš viso pasaulio tinklas – čia prisijungė net pusė Mikronezijos parlamentarų – ir suformulavo šio tinklo užduotį. Tai politinis frontas, kurio tikslas paremti Ukrainą taip kaip reikia, nuo ginklų tiekimo iki atstatymo plano.
„Mūsų manymu, ES iš šios krizės turi išeiti ne tik išmokusi klaidas, bet ir atradusi būdą, kaip tapti žymiai stipresne geopolitiškai. Tai pirmoji tokio masto krizė po sąjungos sukūrimo. Reikia suprasti, kad plėtros politika turi būti žymiai efektyvesnė ir ambicingesnė ir kad nauji nariai stiprina sąjungą, o ne silpnina, kaip kai kurie lyderiai mėgina sakyti. Galbūt tam reikia stipresnio Centrinės Europos valstybių balso pačioje ES. Senosios Europos lyderiai pritilę, daugiau klausomais mūsų. Tai geras metas Centrinės Europos šalims matyti kaip lygiavertę procesų dalyvę ir šio karo sąlygom turinčioms ką pasakyti“, – dėliojo A. Kubilius ir tikino, kad dabar svarbiausia strateginių idėjų formulavimui ir pateikė pavyzdį – mėgino įtikinti vokiečius, kad jei lietuviai nupirko vieną „Bayraktarą“, tai vokiečiai galėtų jų nupirkti trisdešimt.
Į klausimą, kaip vertina konfliktą dėl Karaliaučiaus ir ar tikrai tranzitui gali galioti sankcijos, ar čia galėjo įsivelti klaida, europarlamentaras atsakė, jog šį klausimą reikia užduoti ne Lietuvai. Mes tiesiog įgyvendinam ES sprendimą ir tą patvirtino ES vadovai.
„Iš kitos pusės, būčiau linkęs dėl Rusijos nepasitenkinimo dėl įvedamų sankcijų pasiūlyti tiesiog išvesti kariuomenę iš Ukrainos ir sankcijų nebus“, – išeitį siūlė A. Kubilius.
O tai, kad Rusija imasi propagandinių veiksmų, jo visai nestebina.
„Galbūt aš neteisus, tačiau manau, kad Kremlius, susikoncentravęs į karą Ukrainoje, kitoms kryptims neturi pajėgumų“, – dėliojo politikas.
Akivaizdu, kad dėl tranzito į Kaliningradą ribojimą nėra jokių Lietuvos sprendimų. Ji tiesiog negali neįgyvendinti ES sprendimų. Rusai gal eiti į Europos teisingumo teismą ir ginčytis.
„Prisipažįstu, netikėjau, kad jie pradės karą prieš Ukrainą, nes tai didžiulė kvailystė. Tačiau daryti kvailystėms jiems nereikia jokių priežasčių. Jei norės kariauti, tai ras kaip tai padaryti“, – tai, jog ne viskas prognozuojama ir nuspėjama pripažino europarlamentaras.
Tuo pačiu susiklosčiusi padėtis galėtų būti akstinas mums stiprinti saugumą.
„Mano nuomone, NATO svarstymus turėtų pradėti nuo savo klaidų įvardinimo ir tai turėtų atvesti prie paprastos išvados, kad autoritarinė Rusija yra didžiausia karinė ir saugumo grėsmė ES. NATO turi turėti aiškią strategiją, kaip nuo to apsisaugoti, nes ši organizacija skirta atbaidyti Rusiją ir išvengti jos grėsmių. Tikiuosi NATO išminties, nes V. Putinas pradėjo karą Ukrainoje be jokių priežasčių.
Ar tai gali būti panaudota derybose dėl papildomos brigados Lietuvoje? Manau, kad taip, nes Rusija, grasindama Lietuvai, pasirenka kelią grasinti visai ES. Šiandien Lietuva, poryt grasinimų sulauks Vokietija. Manu, kad paskutinių dienų Rusijos retorika tikrai verta to, kad sulauktų konkretaus NATO atsako. Jei Rusija blokuos Klaipėdos uostą, bet koks toks veiksmas bus Lietuvos suverenumo pažeidimo ir į jį bus reaguojama. Lietuva nėra vieniša. Ji tik įgyvendina ES sankcijas. be to, priklauso NATO“, – sakė europarlamentaras.
Politikas nusakė ir kas galėtų būti, jei rusai imtųsi konkrečių agresyvių veiksmų, pavyzdžiui, blokuotų Klaipėdos uostą:
„Nesu matęs tokių prognozių ir tokiomis prognozėmis vengiu užsiimti, tik dar kartą pakartoju, kad visi tokie veiksmai, jei jie bus, bus ne prieš Lietuvą, o prieš ES. Ar V. Putinas nori šakotis prieš ES ir kelti skandalą neturiu atsakymo, nors yra panašių sankcijų, dėl kurių rusai garsiai nešaukia. Pavyzdžiui, tai draudimas jų laivams įplaukti į ES uostus. Tuos pačius krovinius jie gali gabenti laivais, jei jie dar plaukia ar pavogtais lėktuvais.