Įmonei anksčiau vadovavo ir Navickienė
Taip pat Delfi pasidomėjo, kokiu būdu ši įmonė iš Lietuvos oro uostų išsinuomojo sklypą strategiškai svarbioje Vilniaus vietoje.
UAB „Litlab“, baigiančią verslo centro statybas, norėjo pirkti „Foxpay“ ir „iSun Lithuania“ savininkė Ieva Trinkūnaitė.
Tačiau šiam sandoriui kelią užkirto Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Ji įvertino tai, kad verslininkė I. Trinkūnaitė gyvena su už sukčiavimą teistu Vilhelmu Germanu. Anksčiau jis vadinosi Vilius Židelis.
Komisija nustatė, kad I. Trinkūnaitė, kaip investuotoja, neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o „Litlab“ negali būti jai parduota, nes vykdo veiklą Vilniaus aerodromo apsaugos zonos teritorijoje.
Pats M. Navickas anksčiau dalyvavo „Foxpay“, valdyme. Jis yra buvęs šios įmonės direktoriumi ir valdybos nariu. Tačiau kilus skandalui, į kurį pateko „Foxpay“, iš įmonės valdybos jis pasitraukė.
Kaip rašė portalas tv3, komisija yra nustačiusi, kad I. Trinkūnaitė pamelavo atsakydama į klausimą dėl to, ar jos sutuoktinis, sugyventinis ar kiti artimi šeimos nariai yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos.
Galiausiai paaiškėjo, kad verslininkės sugyventinis V. Germanas yra teistas už sukčiavimą.
Kas yra šis verslininkas ir kokia jo biografija, Delfi jau rašė. Apie jį galite skaityti paspaudę čia.
Atsistatydinusi M. Navickienė teigė, kad I. Trinkūnaitė yra jos vyro brolio žmonos sesuo.
Įmonė ieško nuomininkų
2023 m. rugpjūčio mėnesį žiniasklaidoje buvo skelbta, kad nekilnojamojo turto (NT) paslaugų įmonė „Eika“ sutarė su „Litlab“ dėl verslo centro „ROD5“, esančio Rodūnios kelias 5, Vilniuje, projektavimo ir statybos valdymo bei nuomos tarpininkavimo paslaugų. Statybų pabaiga buvo numatyta 2024 m. pradžioje.
„Šalia tarptautinio Vilniaus oro uosto esančioje 0.55 ha teritorijoje vystomas beveik 2900 m2 daugiafunkcinės paskirties projektas „ROD5“, kuris apjungia sandėliavimo ir biuro erdves. Tai bus A+ klasės trijų aukštų pastatas su 78-mis antžeminio parkavimo vietomis. Sparčiai kylančio pastato projektavimo ir statybos valdymo paslaugas „Eika“ pradėjo teikti 2023 m. pavasarį, o nuo rugpjūčio mėn. įmonė šiam objektui pradeda ieškoti ir nuomininkų. „ROD5“ architektai – „Noarchitects“.
Tai dar vienas išorinis „Eika“ valdomas projektas, kuris rodo, kad įmonė teikia plataus spektro NT paslaugas ne tik savo akcininkams, bet ir išoriniams klientams. Pasak Giedriaus Brūzgės „Eika“ turto valdymo direktoriaus, „ROD5“ projektas apima jau beveik visą mūsų paslaugų paketą nuo projektavimo valdymo, statybos valdymo, nuomos tarpininkavimo, rinkodaros ir, tikėtina, pastato valdymo“, - buvo rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai.
„Nuomininkų paiešką pradedame vertindami šią lokaciją kaip svarbią įmonėms, kurios nuolat turi sąlyčio su oro uostu, t.y. logistikos, siuntų ar aplink esančios įmonės, kurios turi poreikį persikelti į naujas ir pagal jų poreikius pritaikytas patalpas. Be to, aplink oro uostą verslui atsiranda daug naujų galimybių. Per paskutinius metus aplinka čia sparčiai keičiasi, kuriasi arba atsinaujina logistikos įmonės, pvz. „DHL terminalas“, statomas naujasis keleivių terminalas. Tai svarbūs patrauklumą verslui lemiantys veiksniai“, – teigė G. Brūzgė.
Pranešime žiniasklaidai buvo teigiama, kad „ROD5“ tai jau 12-asis išorinis projektas, kuriam „Eika“ per kelerius paskutinius metus pradėjo teikti paslaugas.
Bendrovė „Eika“ savo internetiniame puslapyje skelbiasi nuomojanti patalpas verslo centre „ROD5“. Klientams čia siūlomos sandėliavimo ir biuro patalpos.
Verslo centras pristatomas štai taip: „„ROD5“ – šalia tarptautinio Vilniaus oro uosto esančioje 0.55 ha teritorijoje vystomas 2981 m2 daugiafunkcinės paskirties projektas, apjungiantis sandėliavimo ir biuro erdves.
Patogus ir greitas susisiekimas su pietiniu Vilniaus aplinkkeliu, greta esantys geležinkelio bėgiai bei kaimynystėje esantis Tarptautinis Vilniaus oro uostas leis nuomininkams sėkmingai vystyti savo verslus.
Strategiškai patogi vieta, iš kurios greitai galima pasiekti miesto centrą, Kauno, Rygos, Balstogės ar Minsko kryptimi esančius objektus.“
Įmonėje vos vienas darbuotojas
Svarbi detalė yra ta, kad praeityje teistas V. Germanas buvo „Litlab“ darbuotoju nuo 2023 metų kovo 1 dienos iki balandžio 17 dienos. Kaip rašė 15min, atlygis už darbą šioje įmonėje buvo vienintelis oficialus jo pajamų šaltinis Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus.
Rekvizitai.lt duomenimis, verslo centrą statančioje įmonėje „Litlab“ dirba vos vienas darbuotojas.
Ten pat nurodoma, kad UAB „Litlab“ buvo įkurta 2012-08-10. Pagrindinė įmonės veikla yra automobilių prekyba. Įmonė yra įsikūrusi M. Ir M. Navickų gyvenamojoje vietoje Vilniaus Antakalnio rajone.
Šiuo metu įmonės direktorius ir savininkas yra M. Navickas. Tačiau 2013-2018 m. šios įmonės direktoriumi yra buvęs M. Navicko brolis Rokas Navickas. Laikotarpiu nuo 2012 iki 2013 m. įmonei vadovavo ir M. Navickienė.
Registrų centro duomenimis, M. Navickas ir I. Trinkūnaitė yra „Crypto Economy Organisation“ valdybos nariai.
Iš kokių pinigų įmonė pastatė verslo centrą?
UAB „Litlab“ finansinėje ataskaitoje už 2023 m. nurodoma, kad įmonės pardavimo pajamos buvo 293 305 Eur. Grynasis pelnas – 2384 Eur.
2022 m. įmonės pajamos buvo 33 471 Eur. Nuostolis – 44 074 Eur. 2021 m. įmonės pajamos siekė 41 917 Eur, pelnas – 3758 Eur.
2020 m. šios įmonės pajamos buvo 31818 Eur, pelnas – 1341 Eur. 2019 m. „Litlab“ pajamos siekė 30813 Eur, nuostolis – 95865 Eur.
Jei 2022 m. įmonė turėjo turto už daugiau nei 200 tūkst. (202612 Eur), tai 2023 m. įmonės turtas išaugo iki beveik 3 milijonų eurų – 2 997 119 Eur.
Ši įmonė aiškinamojo rašto nėra pateikusi.
2022 m. M. Navickienės turto deklaracijoje nurodyta, kad jos turimų butų daugiabučiuose namuose, esančių Lietuvos Respublikoje, vertė yra 110500 Eur. Gyvenamųjų namų (namo dalių), esančių Lietuvos Respublikoje, vertė – 80000 Eur. Žemės sklypų Lietuvos Respublikoje vertė – 97000 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje, suma – 2249 Eur. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma – 71280 Eur.
Dabar pažvelkime į jos sutuoktinio M. Navicko 2022 m. turto deklaraciją. Joje nurodyta, kad M. Navicko butų daugiabučiuose namuose, esančių Lietuvos Respublikoje, vertė yra 110500 Eur. Gyvenamųjų namų (namo dalių), esančių Lietuvos Respublikoje, vertė siekia 80000 Eur. Žemės sklypų Lietuvos Respublikoje vertė – 127000 Eur. Akcijų vertė – 273908 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvos Respublikoje, suma – 50120 Eur. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma – 71280 Eur.
Taigi, kokiomis lėšomis ganėtinai kuklius finansinius rezultatus demonstruojanti „Litlab“ pradėjo verslo centro statybas Vilniuje, strategiškai svarbioje sostinės vietoje?
Delfi bendravo su keliais šaltiniais ir jie kėlė versiją, ar negalėjo būti taip, kad prie pastato statybos galbūt galėjo prisidėti ir I. Trinkūnaitė arba V. Germanas?
„Ar negali būti taip, kad I. Trinkūnaitės bandymas nusipirkti pastatą statančią „Litlab“ nėra turto grąžinimas?“ – klausė šaltinis.
Ieškodamas atsakymo į šiuos klausimus Delfi su klausimais kreipėsi į M. Navicką ir I. Trinkūnaitę. Kadangi V. Germano kontakto neturime, jos paprašėme klausimus perduoti ir V. Germanui. Vis dėlto atsakymų į raštu pateiktus klausimus iš V. Germano negavome.
Paaiškino, už ką įmonėje buvo atsakingas V. Germanas
UAB „Litlab“ pateikėme klausimus ir jos savininkas M. Navickas raštu atsiuntė atsakymus. Pateikiame pilnus klausimus ir pilnus M. Navicko atsakymus.
- Ar teisinga viešojoje erdvėje pateikta informacija, kad Jūsų įmonė verčiasi automobilių prekyba?
- Nuo įsteigimo bendrovė vykdė tokią veiklą, bet nuo 2016 metų pakeitė veiklos kryptį. Dabar veikla orientuota į NT projektų vystymą, pardavimą.
- Jei informacija teisinga, kodėl tuomet nutarėte statyti verslo centrą Vilniuje „ROD5“?
- Informacija teisinga. Projekto vystymui ilgai ruošėmės (pradėjome nuo 2018 m). Turėjome tam tikrų kliūčių, vėliau prasidėjo karas, išsibalansavo tiekimo grandinės, todėl projekto realus vystymas išsitęsė.
- Kokios investicijos buvo skirtos šio verslo centro statybai?
- Komercinė paslaptis.
- Ar šiam verslo centrui yra jau surasti visi nuomininkai?
- Dar ne, bet dirba atsakingi profesionalai. Pastato rangos valdymas bei nuomininkų atranka, suradimas bei administravimas yra pilnai perduoti rinkos profesionalams – brokeriams. Planuojama, kad iki metų pabaigos patalpos bus pilnai užpildytos.
- Registrų centro duomenimis, 0.5496 ha dydžio sklypas, kuriame stovi Jūsų verslo centras, priklauso AB Lietuvos oro uostai. Kokiu būdu Jūsų įmonė išsinuomojo šį sklypą? Kokia nuomos kaina metams? Ar nuomininkui atrinkti buvo rengiamas aukcionas?
- Taip buvo konkursas, aukcionas. Visi duomenys konkurso sąlygose.
- Kiek dar pastatų Jūsų įmonė Lietuvoje yra pastačiusi arba šiuo metu stato?
- Yra pastačiusi ir pardavusi ne vieną. Planuojame ir ateityje.
- Pažvelgus į Jūsų įmonės finansinius rezultatus, matyti, kad jie ganėtinai kuklūs. 2023 m. pardavimo pajamos siekė 293 305 Eur, pelnas – 2384 Eur. 2022 m. pardavimo pajamos buvo 33 471 Eur, o nuostolis siekė 44 074 Eur. Iš kokių lėšų įmonė pradėjo verslo centro statybas? Kokiu būdu jos finansuotos?
- Tokie projektai vykdomi su finansavimu, paskolomis.
- Ar prie šio verslo centro statybų prisidėjo arba šiame projekte finansiškai ar kaip kitaip dalyvavo I. Trinkūnaitė arba V. Germanas?
- Ne.
- I. Trinkūnaitė norėjo pirkti UAB „Litlab“ ir tuo pačiu naująjį Jūsų įmonės verslo centrą. Tačiau Vyriausybinė komisija tam užkirto kelią. Kaip vertinate tokį komisijos sprendimą? Ar ieškosite naujo pirkėjo, kuriam galėtumėte parduoti savo įmonę?
- Nevertinu niekaip. Jei toks sprendimas, tokį ir priimu. Yra ne vienas potencialus kandidatas. Turime ir daugiau. Jei bus sutartos sąlygos, objektas gali būti parduotas.
- Ar norėdamas parduoti savo įmonę vedėte derybas ir su kitais potencialiais pirkėjais?
- Taip. Ir dabar yra vedamos.
- Kokias pareigas „Litlab“ ėjo V. Germanas? Ar jis buvo atsakingas už verslo centro statybas?
- Šis žmogus turi žinių ir patirties dirbant su blockchain technologija. Planavome kurti savo produktą, orientuotą į kapitalo pritraukimą, bet įvertinus galimus kaštus ir laiką, jo atsisakėme. Sprendimas nepasiteisino, todėl V. Germanas įmonėje dirbo trumpai. Šis asmuo niekaip nebuvo nei atsakingas, nei dirbo su jūsų nurodomu objektu.
Šis objektas pilnai valdytas mano asmeninėmis pastangomis bei darbu.
Norėjo pirkti iki 50 proc. įmonės akcijų
M. Navickas I. Trinkūnaitei norėjo parduoti savo įmonę UAB „Litlab“. Kaip žinia, ši įmonė valdo verslo centrą Vilniuje, Rodūnios kel. 5, „ROD5“. „Ar Jūs prie šio verslo centro statybų prisidėjote arba šiame projekte finansiškai ar kaip kitaip dalyvavote?“ – paklausėme I. Trinkūnaitės. Ji pateikė trumpą atsakymą: „Ne, nedalyvavau.“
Vyriausybinė komisija užkirto kelią verslininkei įsigyti „Litlab“. „Kaip vertinate tokį komisijos sprendimą?“ – paklausėme I. Trinkūnaitės.
„Planavau investuoti į iki 50 proc. „Litlab“ akcijų. Kadangi tai strategiškai svarbi vieta, buvo pradėtas mano, kaip investuotojos, patikrinimas. Komisija nepatvirtino manęs kaip potencialios investuotojos“, - teigė verslininkė.
„Šios įmonės pirkimą inicijavote Jūs pirma ar tiesiog gavote pasiūlymą iš M. Navicko ir jį priėmėte?“ – paklausėme I. Trinkūnaitės.
Ji pateikė tokį atsakymą: „Gavau pasiūlymą ir pradėjau svarstyti, ar tai būtų gera investicija.“
Tuo metu M. Navickienės apsisprendimo atsistatydinti I. Trinkūnaitė nenorėjo komentuoti. Tik pat ji neįvardijo, kokia buvo skrydžio į Dubajų kaina.
I. Trinkūnaitės paprašėme klausimus perduoti ir V. Germanui. Jo taip pat paklausėme, ar jis finansiškai ar kaip kitaip yra prisidėjęs prie verslo centro Vilniuje, Rodūnios kel. 5, „ROD5“ statybos?
Be to, jo klausėme, kokias pareigas jis ėjo įmonėje „Litlab“. „Ar Jūs buvote atsakingas už verslo centro statybas?“ – klausėme V. Germano.
„Jūs pats pasisiūlėte įsidarbinti „Litlab“ ar tiesiog sulaukėte M. Navicko pasiūlymo dirbti jo įmonėje?“ – tokį klausimą pateikėme V. Germanui.
Vis dėlto atsakymų į raštu pateiktus klausimus negavome.
Oro uostai nurodė, kaip išnuomojo sklypą
Registrų centro duomenimis, 0.5496 ha dydžio sklypas Rodūnios kel. 5 priklauso AB Lietuvos oro uostai. 2016 m. spalį su UAB „Litlab“ buvo sudaryta sklypo nuomos sutartis.
Taip pat Registrų centre nurodyta, kad šių metų birželio 14 d. išduotas statybos užbaigimo aktas.
Lietuvos oro uostų komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius Delfi teigė, kad šiuo atveju buvo skelbiamas nuomos aukcionas.
„Su bendrove „Litlab“ minimo sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta po viešo nuomos aukciono, kuris buvo skelbiamas viešai. Bendrovės atstovai šiame žemės plote plėtoja verslo centrą (daugiafunkcį pastatą), kuris šiuo metu baigiamas statyti“, - nurodė M. Zelenius.
Jo teigimu, žemės nuomos sutartis tarp Lietuvos oro uostų ir „Litlab“ sudaryta 2016 metų rudenį ir galioja iki 2061 m. spalio 13 d.
„2016 m. aukciono sutartinė kaina buvo 6 595 eurų per metus. Pagal sutartyje numatytas sąlygas, ši suma kasmet yra indeksuojama, tai yra peržiūrima atsižvelgiant į infliaciją. Po visų vykusių indeksavimų, nuomos kaina už 2023 metus pasiekė 10 468 eurų. Už 2024 m. po indeksacijos bus sumokėta 11 033 Eur“, - nurodė M. Zelenius.
Kiek dar žemės sklypų Vilniuje Lietuvos oro uostai yra išnuomoję?
Į šį klausimą M. Zelenius pateikė štai tokį atsakymą: „Lietuvos oro uostai turi dviejų tipų žemės nuomos sutartis: aukcionines bei neaukcionines.
Aukcioninės sutartys sudaromos sklypams vystymui, kurie nėra užstatyti. Aukciono būdu sudarytos sutartys laimėjusioms bendrovėms suteikia teisę aukciono sąlygose numatytoms veikloms statyti naujus statinius ir juos valdyti bei įveiklinti visą žemės nuomos sutarties laikotarpį. Visi žemės nuomos aukcionai yra vykdomi griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Šiuo metu Lietuvos oro uostai turi tris tokio tipo sutartis Vilniuje.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, neaukcioninės sutartys sudaromos su tomis bendrovėmis, kurios iš anksčiau turi jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus Vilniaus oro uosto patikėjimo teise valdomame žemės sklype. Šiuo metu tokio tipo sutartys yra pasirašytos su 14 partnerių. Kai kurie jų turi ne po vieną objektą, todėl viso turimos 25 neaukcioninės sutartys. Šių sutarčių nuomos mokestis yra reglamentuotas LR Vyriausybės nutarimu.“
Kokia yra statybų kaina, „Eika“ neįvardijo
„Eika“ grupės rinkodaros ir komunikacijos vadovas Irmantas Matilionis Delfi teigė, kad UAB „Eika development“ yra NT projekto „ROD5“ valdytojas, atsakingas už šio objekto statybų valdymą bei nuomininkų paiešką.
„Į projektą nei mes, nei jokia su „Eika“ grupe susijusi bendrovė, neinvestavo, iš kokių lėšų užsakovas (bendrovė „Litlab“) finansavo projektą ir kiek kainavo projekto įgyvendinimas, nežinome“, - teigė I. Matilionis.
Jo teigimu, apie „Litlab“ ketinimus parduoti verslą „Eika“ nebuvo informuota.
„Pastatas užbaigtas, statybų užbaigimo aktas gautas. Šiuo metu turime išnuomotus 27 proc. viso pastato nuomojamo ploto. Pastatas yra administracinės paskirties. Iš mūsų pusės šis projektas nėra kažkuo ypatingas, šiame projekte esame vienas iš daugelio paslaugų tiekėjų – NT projekto valdytojas“, - teigė M. Matilionis.
Paklausus apie V. Germaną, jis teigė: „V. Germanas mums nėra žinomas, procese nedalyvavo.“
Vis dėlto I. Matilionis neįvardijo, kokia yra verslo centro statybų kaina.
