Ir nors didžioji dauguma skurdo ir socialinės atskirties rodikliai rodo ženklų pagerėjimą, dirbti dar yra kur. L. Kukuraičio teigimu, šiuo metu skurdžiausiai gyvena vaikai, senjorai ir asmenys su negalia.
Trys labiausiai skurstančios visuomenės grupės
L. Kukuraičio teigimu, visi rodikliai, susiję su faktine žmonių situacija, su jų gebėjimu, galėjimu išgyventi mūsų visuomenėje, gerėja.
„Asmenų, patiriančių skurdą ar socialinę atskirtį, skaičius mažėja, tiek ir absoliutaus skurdo lygis krenta žemyn, didelio gyventojų materialinio nepritekliaus lygis mažėja. (…) Vienintelis rodiklis, kuris nekrenta – santykinio skurdo riba“, – kalbėjo ministras L. Kukuraitis.
Anot ministro pateiktos informacijos, skurdo lygis nuo 2013 augo, o 2017 metų duomenimis, situacija stabilizavosi. „Tai yra gera tendencija“, – Seime kalbėjo L. Kukuraitis.
Ministro vardintais duomenimis, 2017 metais buvo dvi gyventojų grupės, kurios peržengė santykinio skurdo ribą – vaikai, nuo 0 iki 17 metų amžiaus ir senjorai, virš 65 metų. Visų kitų visuomenės grupių dalis skursta mažiau.
„Yra tik trečia grupė mūsų visuomenė, kurie skursta daugiau, nei santykinai visa visuomenė – tai žmonės su negalia. Nuo 2013 metų santykis skurdas augo, padėtis stabilizavosi 2017 metais“, – kalbėjo ministras. Jis teigė, kad šiai problemai spręsti būtinos ilgalaikės priemonės.
SADM ministras kalbėjo, kad būtent šios trys visuomenės grupės buvo akcentuojamos visos šios Vyriausybės darbo metu.
„Skurdas vaikų, senjorų ir neįgaliųjų, kurie turi būti spręstini ir buvo sprendžiami“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat džiaugėsi, kad nuo 2017 iki 2019 vaikų skurdo lygis krenta akivaizdžiai – 6,2 procento, senjorų išauga 5,3 procento, o bendrai visos populiacijos per tuos dvejus metus krenta.
„Senjorų skurdo rizikos lygis auga, nes darbo užmokestis auga greičiau nei indeksuojamos pensijos. Bet 2020 metai bus pirmieji, kai pensijų formulė duos teigiamą naudą pensijoms. Ir jos bus didesnės nei darbo užmokesčio augimas“, – prognozę įvardijo ministras.
Vyriausybės darbai kol kas nepamatuojami
Vis dėlto kol kas sunku pasakyti, kaip padėtį šalyje paveikė šios Vyriausybės vykdytos reformos. Jos statistikoje neatsispindi.
„Į dalį šitų rodiklių nepateko dabartinės daugumos vykdyta politika“, – pripažino ministras.
„Mes galime tik prognozuoti, kaip paveikė skurdo ir nelygybės lygį“, – sakė L. Kukuraitis.
Tačiau anot ministro, yra instrumentas, leidžiantis prognozuoti tendencijas.
„Turime instrumentą, į kurį įdėjus vienas ar kitas mūsų reformas, galima pamatuoti, kokį poveikį tai turės skurdui ir nelygybei“, – sakė ministras, pridurdamas, kad sutartas vaiko pinigų pinigų didėjimas turės akivaizdų poveikį liūdinantiems rodikliams.
„Prognozė – skurdo rizikos riba auga, pakankamai sparčiai. Nuo 2017 iki 2018 metų – 13 procentų augimu, o nuo 2018 metų iki 2019, taip pat 13 procentų augimu. Tai reiškia, kad žmonių pajamos augo, taip pat ir skurdo rizikos riba ir tas augimas yra pakankamai spartus. Pinigine išraiška skurdo riba paaugo 50 eurų“, – kalbėjo jis.
L. Kukuraitis teigė, kad pagal prognozuojamą modelį, bendrą skurdo rizikos rodiklį nuo 22,9 procentų 2018 metais, 2019 metais jis jau turėtų būti nukritęs 2 procentais.
„Turint galvoje augančią ekonomiką, tai didelis pasiekimas. Nes absoliutus skurdas irgi dideliais tempais krenta“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad 2019 metais absoliutus skurdas turėtų būti 5 procentai, pagal 2017 metų duomenis šis skaičius peržengia 11 procentų. Šiuos skaičius jis pateikė iš prognozės.
Dirba, bet vis tiek atsiduria skurde
Ministras L. Kukuraitis parlamentarams priminė ir Vyriausybės pažadus, bei darbus 2019 metais, kurie buvo orientuojami į vidurinę visuomenės klasę. Jo teigimu, bendrosios žmonių pajamos augo taip sparčiai, kad paramos priemonės iš apačios nė nespėjo tuo pačiu tempu.
Jis įvardijo, kada minimalų mėnesį atlygį uždirbantys asmenys vis tiek atsiduria skurde.
„Mes dabar turime situaciją, kad 2019 metais, šeimos, jei yra abu tėvai dirbantys ir turi iki dviejų vaikų, tai jos gauna tiek pajamų, kad yra aukščiau santykinio skurdo ribos. Tačiau jei yra šeimos, kurioje yra tik vienas iš suaugusių, dalis tų šeimų yra skurde ir gauna pajamas mažesnes, nei santykinio skurdo riba. Lygiai taip pat ir su šeimomis, kurios turi tris vaikus, ar daugiau, net jei yra abu suaugę dirbantys“, – skaudžią statistiką vardijo L. Kukuraitis.
Būtent dėl to vaiko pinigai, kuri yra skirta mažas pajamas gaunančioms šeimoms, bei daugiavaikėms šeimoms, jos padeda šį skirtumą mažinti ir traukti minėtas šeimas iš skurdo.
Nedirbti apsimoka mažiau
Atskirai ministras išvardijo ir paskatas nedirbti. L. Kukuraitis teigė, kad Lietuvos vidurkis nėra blogas.
„Lietuvoje sakoma, kad mūsų socialinės išmokos sukuria tokias paskatas nedirbti, kad yra pilni regionai bedarbių. Paskaičiavome, kokioje mes esame situacijoje. Suskaičiavome ribinę efektyvią mokesčių normą, kuri parodo, kokia dalis papildomai uždirbtų ant popieriaus pajamų yra atskaitoma per mokesčius, per „Sodros“ įmokas ar praradus teisę į išmokas. Jeigu ribinė efektyvi mokesčių norma yra daugiau, nei 50 procentų, paskatos dirbti yra žemos. Lietuvoje mes turime 38 procentus, tai rodo, kad bendra situacija Europos lygiu yra nebloga ir mes paskatų nedirbti prasme esame praktiškai vidurkyje Europoje“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad paskatos nedirbti kaita nuteikia pozityviai, nes šiais metais nedirbti ir gauti socialines išmokas jau ne taip apsimoka, nei pernai.
„2018-2019 metais mes turime pakankamai gerą situaciją. Tie, kurie gauna socialines išmokas, jų paskata dar sumažėjo, lyginant su 2018 metais. Nedirbti 2018 metais labiau apsimokėjo, nei 2019 metais“, – Seimo salėje kalbėjo ministras, pridurdamas, kad ir toliau reikia eiti dabartiniu keliu.