Praėjusį antradienį jau antrą kartą neišrinkus nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus, balsams pasiskirsčius po lygiai, viešojoje erdvėje imta diskutuoti dėl LRT tarybos sudėties ar kitokio teisinio reglamentavimo keitimo.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis praėjusią savaitę teigė, kad tai, jog LRT tarybai antrą kartą nepavyko išrinkti naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus, yra nerimą kelianti situacija. Todėl, pasak politiko, šią sisteminę klaidą bet kokiu atveju reikės spręsti koreguojant LRT įstatymą.
Buvęs LRT tarybos vadovas Liudvikas Gadeikis tvirtino, kad jeigu norima išeiti iš aklavietės dėl naujojo nacionalinio transliuotojo vadovo išrinkimo, reikėtų rinkimus rengti atviru balsavimu. Pasak jo, tuomet, jeigu rezultatas vėl būtų lygus, viską lemtų pirmininko balsas.
Kultūros ministras Simonas Kairys taip pat mano, kad idėja rengti atvirą balsavimą yra gera, nes ji leistų tarybos pirmininkui pasinaudoti pridėtine galia. Tačiau jis pažymėjo, kad pokyčių reikėtų ir didesnių.
ELTA primena, kad praėjusį antradienį posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę kandidatai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė bei Aistis Zabarauskas sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
Kovo mėnesį įvykusiuose LRT generalinio direktoriaus rinkimuose iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, taip pat nebuvo išrinktas nei vienas. Įvykdžius du balsavimo turus nei vienas iš kandidatų pirmame ture nesurinko daugiau nei 7 balsų. Antrajame ture kandidatai surinko po vienodą balsų skaičių.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.