Kultūros viceministras G.Rutkauskas: Tytuvėnų gaisras kelia daug nemalonių minčių

Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno gaisras kelia vis daugiau klausimų Kultūros ministerijai. Abejojama, ar sudegė viskas, kas deklaruojama. Ministerija pastabų turi ir paveldosaugininkams, kurie gaisro metu esą daug kalbėjo, bet nesiėmė skubių veiksmų, kad sumažintų nuostolius.

Tokiomis įžvalgomis su DELFI pasidalijo kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas. Pasak jo, Tytuvėnų gaisras kelia vis daugiau klausimų.

Negana to, paaiškėjo, kad Tytuvėnų gaisro ugnies pasiglemžti auksakalystės dirbiniai ir kitos kilnojamosios kultūros vertybės apskritai nebuvo apdraustos. Dvi draudimo kompanijos apdraudė Tytuvėnų ansamblio nekilnojamąjį turtą (NT), bet ne bažnytinio paveldo muziejaus eksponatus.

Pasigenda dokumentų

Kultūros viceministro G. Rutkausko teigimu, iš bažnyčios atstovų niekaip nesulaukiama dokumentų, kuriuose būtų tiksliai nurodyta, kokios būtent vertybės buvo saugomos nuo ugnies smarkiai nukentėjusiame bažnytinio paveldo muziejuje, kuris veikė Tytuvėnų ansamblyje. Mat Kultūros paveldo departamentas (KPD) negauna visos reikalingos informacijos iš viešosios įstaigos „Tytuvėnų piligrimų centras“, kuravusios šį muziejų.

„Muziejus yra bažnytinis. Tai yra Šiaulių bažnytinio paveldo muziejus, įsteigtas Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio dekretu 2010 m. (...) KPD tuo rūpinasi – kiek kalbėjausi su vadovybe, jie nėra gavę atsakymo iš „Tytuvėnų piligrimų centro“, ar tiksliai suregistruota, kokie objektai galėjo būti tuo metu sudegusiose patalpose. Visi tie objektai buvo ir tyrinėti, ruošiant leidinius, kuriuos padarė Lietuvos dailės muziejus“, - kalbėjo viceministras.

Pasak jo, Tytuvėnuose veikęs bažnytinio paveldo muziejus nėra registruotas kaip muziejinė įstaiga.

Paklaustas, ar apskaitos dokumentų trūkumas nekelia klausimų dėl to, ar iš tikrųjų sudegė viskas, kas deklaruojama, G. Rutkauskas pripažino, jog dvejonių netrūksta. „Klausimų – tikrai ne vienas“.

Pašnekovo žodžiais, šiuo metu gaisravietėje vyksta sudėtingi tyrinėjimai. „Tai yra ne laužo iškasimas, o ne kone archeologiniai tyrimai degėsiuose. Tam, kad nepražiopsoti visų liekanų, kurios ten gali būti“, - aiškino G. Rutkauskas.

Vis dėlto abejones esą kiek slopina radiniai gaisravietėje – aptikta vienų vertingiausių eksponatų liekanų. „Yra tokia versija, kad jeigu būtų vogę, tai šitas irgi būtų paėmė. Bet nebūtinai tai yra absoliuti tiesa“, - svarstė viceministras.

Skundžiasi paveldosaugininkų darbu

G. Rutkausko teigimu, penktadienį su KPD vadovybe rengiamas pasitarimas, kurio metu ministerijos atstovai išsakys nemažai priekaištų dėl paveldosaugininkų darbo užtikrinant bažnytinių objektų saugumą.

„Tai nebe pirmas kartas. Panašios aplinkybės. Gaisras tiesiog negalėjo kilti, jeigu viskas būtų tvarkingai daroma, jei tvarkingai veiktų įvairios apsaugos priemonės. O visa tai nesuveikė“, - sakė viceministras.

Jis pirmiausiai pabrėžė, esą KPD į Tytuvėnų gaisrą greitai reagavo žodžiais, bet ne darbais.

„Pirmą dieną, gaisrui dar vykstant, išvažiavo KPD vadovė (Diana Varnaitė – DELFI) ir įmonės „Lietuvos paminklai“, kuri atliko techninę priežiūrą statybos darbų metu, vadovas. Jie nuvažiavo... kaip čia... paapgailestauti. Pabūti susirūpinusiais veidais, taip ciniškai šnekant. Bet neatvažiavo nei vienas ekspertas, kuris galėtų pasakyti, ką daryti čia pat, preventyviai, kad pastatas kuo mažiau nukentėtų nuo šalčio, nuo buvimo be stogo, nuo drėgmės ir viso kito. Lyg reikia pūsti drėgmę – lyg nereikia. Lyg reikia uždaryti langus, ventiliuoti patalpas pirmo aukšto, kur yra freskos – lyg ir nelabai“, - priekaištų negailėjo G. Rutkauskas.

Jis teigė pats suradęs savanorį restauratorių, kuris poilsio dieną, sekmadienį, važiavo į Tytuvėnus. „Tas savanoris ekspertas praleido visą dieną su Kelmės savivaldybės Kultūros skyriaus, su piligrimų centro vadovais. Ir nuosekliai nupasakojo, kaip ir kas darytina, kad ir paveikslai, ir freskos nenukentėtų nuo drėgmės, nuo suodžių. Ekspertas ten praleido beveik visą dieną. Jis pravedė aiškinamąjį darbą, kurį turbūt galėjo atlikti specializuotos įmonės („Lietuvos paminklų“ – DELFI) vadovas, jeigu būtų važiavęs ne tik pasižiūrėti, kaip politikas“, - ironizavo pašnekovas.

Pasak jo, Kultūros ministerija KPD nurodo imtis eilės priemonių, kurių esą reikėjo imtis jau seniai – po prieš keletą metų vykusių bažnyčių gaisrų.

„Reikia patikrinti visų prevencinių priemonių veiksnumą. Formaliai jos yra – visi kaip ir žino. Bet nebūtinai jie tikri, kad jie žino, į kurią pusę, kilus gaisrui, bėgti. Ir nuo ko pradėti kažką daryti. Ugniagesiai, į kuriuos vis bandoma rodyti pirštu, yra tiktai tie, kurie pila vandenį ir lipa kopėčiomis. Bet nuo kur geriausiai vandenį pilti arba kur jo nederėtų pilti – turėtų žinoti patys žmonės, kurie dirba: pastato eksploatuotojai“, - tęsė G. Rutkauskas.

„Visa tai galima buvo padaryti 2001 metais. Na, 2005 m., 2007 m. - kada nori. Bet jeigu per 10 metų nesusigriebta tai padaryti, akivaizdu, kad tai nėra labai gerai“, - pridūrė viceministras.

Apdraudė tik NT

Tytuvėnų ansamblio draudimo reikalais rūpinasi dvi draudimo kompanijos – „PZU Lietuva“ ir „Gjensidige Baltic“. Pirmoji skaičiuoja bažnyčiai ugnies padarytą žalą, antroji – vienuolyno patirtus nuostolius.

Tačiau jokių išmokų už sudegusius meno kūrinius ir kitas kilnojamąsias vertybes jos neskaičiuoja.

„PZU Lietuva“ atstovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė bei „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Marketingo skyriaus vadovas Vidas Gudonis DELFI nurodė, jog apdraustas tik bažnyčios ir vienuolyno NT, o muziejuje buvusioms vertybėms apsaugoti jokios draudimo sutartys sudarytos nebuvo.

Pritrūko laiko ir išteklių

„Tytuvėnų piligrimų centro“ laikinasis direktorius Pranas Jurkaitis DELFI teigė, jog pateikti visi dokumentai, kokius tik pavyko rasti.

„Yra sąrašai priduoti. Aš juos pats įteikiau prieš Vyriausybės posėdį – priėmimo-perdavimo aktai su patvirtinimu, kad kopija tikra“, - kalbėjo P. Jurkaitis. Jis teigė girdėjęs dvejonių dėl to, ar iš tiesų sudegė visos deklaruojamos vertybės, tačiau nuo komentarų susilaikė: „Aš tokių dalykų nevertinu“.

Pasak jo, auksakalystės dirbiniai ir kitos kilnojamosios vertybės iš tiesų nebuvo apdraustos, tačiau „Tytuvėnų piligrimų centro“ administracija to negalėjo padaryti.

„Jos buvo ne mūsų. Mes jomis disponavome tik pagal panaudos sutartį. Jos buvo surinktos iš įvairių parapijų Šiaulių vyskupijoje“, - sakė P. Jurkaitis, pridurdamas, jog draudimu pasirūpinti turėjo faktiniai turto savininkai.

Bažnytinio paveldo muziejaus vadovė Rūta Krencienė DELFI teigė, jog inventorizacija muziejuje nebuvo padaryta – esą tam tiesiog pritrūko laiko ir išteklių.

„Muziejus buvo atidarytas tik praėjusių metų birželio 11 d. Aš buvau ir gidė-vadybininkė, ir muziejaus vadovė, ir valytoja. Jeigu ten kažko preciziškai reikalauja, nėra kokio tai lapelio – žinote, neįmanoma žmogui, uždirbančiam minimalų atlyginimą, visur spėti“, - sakė R. Krencienė.

Kiek buvo vertos Tytuvėnų muziejuje saugotos vertybės – kol kas nėra nustatyta.