Kultūros viceministras įvardijo savo užduotis: įteisinti užrašus dviem kalbomis ir nelietuviškų pavardžių rašymą

Kultūros viceministras Edvardas Trusevičius, į šį postą deleguotas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, sako, kad jo pirma užduotis – parengti naują Nacionalinių mažumų įstatymą, kuris įteisintų dvikalbius užrašus tankiai nacionalinių mažumų gyvenamose vietose, taip pat nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose.

Taip viceministras teigė interviu ru.DELFI.lt. Jis pridūrė, kad be minėtų užduočių jam svarbi ir dar viena – emocinė.

„Tai noras pademonstruoti, kad nacionalinių mažumų buvimas valdžios aparate – normalus reiškinys, kuris neturėtų stebinti“, – sakė Lietuvos lenkų sąjungos sekretorius E. Trusevičius, viceministro poste pakeitęs Stanislavą Vidtmaną.

„Pirmoji užduotis buvo Nacionalinių bendruomenių tarybos vadovybės rinkimai, kurie jau įvyko. Kaip žinoma, pirmą šios tarybos posėdį inicijuoja Kultūros ministerija. Ši užduotis susijusi ir su kitu žingsniu – įvertinti ir paskirstyti lėšas projektams, kuriuos nacionalinių mažumų organizacijos pateikia mūsų ministerijai, prašydamos finansavimo. Juos vertins ekspertų grupė iš septynių žmonių, kurioje bus ir trys Nacionalinių bendruomenių tarybos nariai.

Drįstu teigti, kad pirmoji mano užduotis artimiausiu metu bus reglamentuoti viešose erdvėse nacionalinių mažumų kalbų vartojimą, t. y. parengti naują Nacionalinių mažumų įstatymą ir įteisinti nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose“, – kalbėjo kultūros viceministras.

Pasak jo, ruošdamasi pirmininkavimui Europos Taryboje Lietuva pateiktų save iš gerosios pusės, jeigu pabrėžtų, kad įgyvendina Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurią ratifikavo 2000 m., t. y. suteikia galimybę rašyti originalo kalba vardus ir pavardes dokumentuose (juose atsirastų raidė „w“).

„Reikia akcentuoti, kad kitų abėcėlių (kirilicos, arabiškosios ir t. t.) neturėtų būti dokumentuose. Mano nuomone, rašant originalius vardus ir pavardes raidėmis, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, dokumentuose galima transkribuoti lotyniškomis raidėmis. Lotyniškomis raidėmis taip pat galima transkribuoti vardus ir pavardes, kurios originalo kalba rašomos ne lotyniškos abėcėlės raidėmis. Tai turėtų nuspręsti pats žmogus, nes vardas ir pavardė – jo nuosavybė. Lotyniškos abėcėlės vartojimas – paplitęs Europoje, jis neturėtų būti svetimas mūsų valstybėje.

Aš taip pat kuruoju archyvų sritį, todėl gilinuosi į šios srities ypatybes ir problematiką. Kaip žinoma, laukiame dar vieno viceministro paskyrimo. Kai bus galutinai suformuota komanda, paskirstysime visas sritis, kurias kuruosime“, – sakė E. Trusevičius.

Jo teigimu, be išvardintų užduočių svarbi ir dar viena – emocinė.

„Noras pademonstruoti, kad nacionalinių mažumų buvimas valdžios aparate – normalus reiškinys, kuris neturėtų stebinti. (Neturėtų stebinti) ir tai, kad nacionalinės mažumos integruotos į mūsų visuomenę ir yra pasirengusios prisiimti atsakomybę ir tarnauti savo tėvynės Lietuvos labui“, – įsitikinęs viceministras.