Komiteto nariai ir visuomeninių organizacijų atstovai pasipiktino D.Mažinto atsakymu, kuriame šis Žaliojo tilto skulptūras vadina paminklu Lietuvos nepriklausomybei.
Rugsėjo viduryje viceministras atsiuntė ŠMKK atsakymą į jo raštą, kuriame išdėstė poziciją dėl sovietmečio laikų Žaliojo tilto skulptūrų ateities.
"Simboliai netenka galios ne tuomet, kai yra fiziškai sunaikinami, o tuomet kai atsiduria kitoje sistemoje, kitame kontekste, kuris jiems nebesuteikia galios. Žaliojo tilto skulptūros šiandien yra paminklas Lietuvos nepriklausomybei ir sovietinės sistemos bejėgiškumui, todėl nemanome, kad fizinis Žaliojo tilto skulptūrų sunaikinimas ar perkėlimas būtų tikslingas", - teigė D.Mažintas.
"Raštai taip neatsakingai negali būti rengiami, ypač kai susiję su svarbiais jautriais visuomenei klausimais", - reaguodama į pastarąjį sakinį tvirtino ŠMKK pirmininkė "darbietė" Audronė Pitrėnienė.
Už kultūros paveldą atsakingas kultūros viceministras Romas Jarockis tvirtino, kad esminė pozicija jo kolegos rašte išdėstyta teisingai, tik įsivėlė techninė klaida.
"Jeigu visą raštą skaitytumėte, neišėmę tos sakinio dalies, kuri įsiutino, visą raštą perskaičius daugmaž ministerijos pozicija aiški, - sakė jis. - (...) Manome, kad tai mūsų istorinės kultūrinės atminties reliktas, galbūt tragiško momento, galbūt okupacinio momento, bet tai mūsų istorijos dalis. Nugriaudami šitą ar kitą kultūros paveldo objektą, mes istorijos neištrinsime, tų 50 metų neištrinsime."
R.Jarockis žadėjo pataisyti raštą ir atsiųsti naują. Jis pripažįsta, jog "reikėjo atsižvelgti, kad šis klausimas yra emociškai jautrus, gal kitas formuluotes treikėjo parinkti".
Viceministras siūlė atskirti emocijas nuo istorijos ir kultūros paveldo dalykų. Pasak jo, ministerija, formuluodama poziciją, kad sovietmečio laikotarpio skulptūros turi likti ant tilto, remiasi mokslininkų, ekspertų nuomone.
"Vilnius skaičiuoja istoriją nuo XIV amžiaus pradžios (...) Mūsų nuomone, šie reliktai (skulptūros - BNS) yra XX amžiaus antros pusės sovietinio realizmo laikotarpio atspindys", - teigė jis.
R.Jarockis priminė, kad Vilniuje esama ir kitų okupacijų paminklų.
"Sakoma, kad lenkai buvo okupavę Vilnių, tai griauname Želigovskį, lupame lenkiškus užrašus? Carinė Rusija buvo okupavusi Lietuvą, tai griauname to laikotarpio cerkves?" - retoriškai klausė viceministras.
Seimo komiteto posėdyje dalyvavę visuomeninių organizacijų atstovai piktinosi ne tik kultūros viceministro raštu, bet ir pačiomis skulptūromis.
Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos atstovas teigė, kad Žaliojo tilto statulos daro savotišką psichologinį spaudimą buvusiems tremtiniams ir kaliniams.
"Prašome pasmerkti Kultūros ministeriją, kad ji yra komunizmo šalininkė ir jos visos ideologijos. Baisiau būti negali", - ragino Vilniaus sąjūdžio tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius.
ŠMKK narys Algirdas Patackas pareiškė, kad Kaune tokių skulptūrų seniai nebūtų.
"Jeigu toks objektas stovi muziejuje, tegu stovi, jeigu stovi gatvėje, tai jau yra žymuo (...). Paminklas rodo, kaip dabartinė visuomenė žiūri į savo praeitį, į savo istoriją", - tvirtino parlamentaras.
Žaliojo tilto skulptūros, ant kurių matomi sovietiniai simboliai, oficialiai yra saugomas kultūros paveldo objektas. Vienoje iš skulptūrų, karių laikomos vėliavos smaigalyje, vaizduojamas sovietinis simbolis kūjis su pjautuvu.
Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas "Projektstalkonstrukcija", tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. 1952 metais tiltas papuoštas keturiomis kareivio, darbininkų, valstiečių ir studentų skulptūromis.
Kritikai sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.