Kiekvienas, nusikaltęs žmoniškumui, padaręs karo nusikaltimų, turi sulaukti teisėto atpildo, tai mūsų įsipareigojimas visoms Sausio 13-osios aukoms, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Lietuvai prireikė net 25-erių metų, kad Sausio 13-osios byla – didžiausia byla mūsų šalies istorijoje – pagaliau pasiektų teismą. Tikėjomės, kad tai įvyks kur kas greičiau. Bet teisingumo valanda vis tiek artėja. Kiekvienas, nusikaltęs žmoniškumui, kur tai būtų daryta – Lietuvoje ar Ukrainoje, – padaręs karo nusikaltimų, turi sulaukti teisėto atpildo. Tai – mūsų įsipareigojimas visoms Sausio 13-osios aukoms“, – trečiadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime sakė valstybės vadovė.
Anot jos, Sausio 13-oji – ypatinga diena, kai mintimis grįžtama į 1991-ųjų sausio 13-osios naktį su visais jos išbandymais, pavojaus jausmu prarasti neseniai atkovotą Nepriklausomybę ir tuo pačiu prisimenama nepaprasta Lietuvos žmonių didybė.
„Sausio 13-osios įvykių dalyvius sieja unikalus ryšys. Nenutrūkstamas, jau pradėjęs kelią per kartų kartas. 1991-aisiais gimę vaikai kartu su Lietuva įkvėpė laisvės oro ir kartu mokėsi stotis ant kojų. Šiandien jie jau suaugę, į gyvenimą išėję vaikinai ir merginos. Juose užkoduotas toks pat stiprus ryžtas: jeigu prireiktų – jie gintų Lietuvą“, – įsitikinusi prezidentė.
Pasak jos, geriausias to įrodymas – savanoriai, atėję į Lietuvos kariuomenę.
Kalbėdama apie tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius D.Grybauskaitė taip pat priminė dabar dėl savo laisvės ir teritorinio vientisumo kovojančią Ukrainą.
„Vienybės ryšį jaučiame ir su ukrainiečių tauta, kurios atstovų šiandien matome ir šioje salėje. Lygiai taip ir Lietuva lemtingomis Sausio 13-osios dienomis jautė stiprų tarptautinės bendruomenės palaikymą, kurį visada prisiminsime su dideliu dėkingumu. Iš savo patirties galime patikinti Ukrainos žmones, kad jų kovą už laisvę kurti atvirą, europietišką valstybę vainikuos pergalė. Reikia tik atkakliai eiti savo keliu, nes jų pasirinkote patys ir žinote, už ką kovojate“, – teigė prezidentė.
L. Graužinienė: būkime vieningi ir kartu toliau kurkime Lietuvą
Minint Laisvės gynėjų dieną ir pagerbiant žuvusiųjų už laisvę atminimą, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė įsitikinusi, kad prieš 25-erius metus būtent Lietuvos žmonių vienybė padėjo iškovoti laisvę ir ragina šią vienybę išlaikyti visados.
Pasak parlamento vadovės, Sausio 13-osios naktį visa tauta stojo išvien, kad apgintų savo nepriklausomą valstybę, savo ir savo vaikų teisę gyventi laisvoje Lietuvoje.
"Kiekvienas jautė esąs pašauktas Tėvynės lemtingai savo gyvenimo kovai ir buvo pasiryžęs žengti iki galo. Sausio 13-osios naktis parodė, kad prieš galingą žmonių vienybę ir tikėjimą ginklai yra bejėgiai ir kvietė išlaikyti vienybę kasdienybėje, o už laisvę esame pasiryžę sumokėti pačią didžiausią - gyvybės - kainą", - sako Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.
Parlamento vadovė ragina visus išlaikyti tautos vienybę kaip mūsų stiprybės ir galios šaltinį.
"Mielieji, net ir praėjus 25-eriems metams po Sausio įvykių būkime vieningi savo kasdienybėje. Kad ir kur gyventume - mieste, miestelyje ar kaime, kad ir kas būtume - gyvosios istorijos liudytojai ar Nepriklausomybės vaikai, atsigręžkime vienas į kitą su pasitikėjimu. Išgirskime vienas kitą be žodžių. Pajuskime vienas kitą širdimi. Kaip tai buvo anuomet. Surėmę pečius įveikime visus sunkumus, visus iššūkius ir kartu toliau kurkime Lietuvą", - sako Seimo Pirmininkė L. Graužinienė, linkėdama visiems Lietuvos žmonėms šviesios ir prasmingos Sausio 13-osios atminties - šiandien, kasdien ir visados.
R. Grigas: sprendimas neskirti Laisvės premijos V. Landsbergiui buvo apgailėtinas
Seimo sprendimas neskirti Laisvės premijos pirmajam faktiniam Lietuvos vadovui atkūrus nepriklausomybę buvo apgailėtinas, trečiadienį parlamente kalbėdamas iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime sakė kunigas rezistentas Robertas Grigas.
„Neįsižeiskite, apgailėtinas buvo Seimo daugumos sprendimas neskirti šių metų Laisvės premijos V.Landsbergiui. Jūs ne profesoriui pagarbą ar nuopelnus laisvės kovai paneigėte, jūs Lietuvai Sausio 13-osios 25-mečio šventę sugadinote“, - sakė laisvės kovų dalyvis, parlamento rūmuose per tragiškojo Sausio dienas ir naktis buvęs R.Grigas. Šis jo sakinys parlamento istorinėje Kovo 11-osios salėje buvo sutiktas plojimais.
Savo kalboje jis sakė, kad V.Landsbergis „nėra šventasis iš saldžių paveikslėlių“, tačiau jo nuopelnai vieningam priešo puolamos Lietuvos pasipriešinimui – neginčijami.
„Praeis penki, dešimt metų, ir mūsų daugelio su jumis nelabai kas beprisimins, o V.Landsbergis – manau, tai supranta ir jo draugai, ir nemėgėjai – išliks Lietuvos istorijos vadovėliuose greta Basanavičiaus, Kudirkos, Smetonos, Žemaičio. Norite to ar nenorite, patinka tai kam nors ar nepatinka“, - kalbėjo dvasininkas.
„Negebėjimas dėl asmeninių antipatijų priimti tikrovę terodo vien skaudžią valstybinio mąstymo stoką, „gentinės“ ir klaninės savivokos recidyvus. Turime juos įveikti, kad išliktume – šviesi ir stipri Sausio 13-osios Lietuva“, - savo kalbą baigė R.Grigas.
Seimas lapkričio pabaigoje daugiausiai valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą šiemetinę premiją skirti buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V.Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Vietoje šios tradiciškai Sausio 13-ąją iškilmingame Seimo minėjime teikiamos premijos, kuri šiemet nebus įteikta niekam, nevyriausybinės patriotinės organizacijos trečiadienį Vilniuje V.Landsbergiui už nuopelnus laisvei įteikė Laisvės ženklą.
V. Adamkus: premija V. Landsbergiui įteikta mūsų širdyse
Nors Seimas ir atsisakė šiemetinę Laisvės premiją skirti pirmajam faktiniam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui, mūsų širdyse ta premija jam įteikta, sako kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
„Ponui V.Landsbergiui ši Laisvės premija priklausė, ir jei ji šiandien neįteikta, aš manau, mūsų širdyje ta premija įteikta jam“, – trečiadienį žurnalistams Seime po iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo sakė V. Adamkus.
Kalbėdamas apie Sausio 13-osios 25-metį V. Adamkus ragino Lietuvos žmones išlaikyti anų dienų ramybę.
„Nes vien tik ta ramybė turbūt išgelbėjo daug gyvybių ir pasiekė tai, ko mes trokštame. Mano supratimu, pergalės diena buvo būtent sausio 13 diena, tuo pavyzdžiu turime sekti ir tais pavyzdžiais kurti idealią mūsų visų išsvajotą Lietuvą“, - sakė kadenciją baigęs prezidentas.
Seimas lapkričio pabaigoje daugiausiai valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą šiemetinę premiją skirti buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V.Landsbergiui. Šią premiją įteikti V.Landsbergiui pasiūlė Laisvės premijos komisija, jai buvo pateikti septyni kandidatai, tarp jų ir V. Adamkus.
A. Butkevičius: Sausio 13-oji galėjo būti ir neaptemdyta Seimo sprendimo
Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius apgailestauja, kad Sausio 13-osios 25-osios metinės buvo aptemdytos daugiausiai Seimo valdančiųjų balsais priimto sprendimo šiemetinės Laisvės premijos neskirti pirmajam faktiniam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui.
„Aš (šią dieną) sutinku su geru nusiteikimu žiūrint į perspektyvą, nežiūrint, kad kai kurių problemėlių gal ir (galėjo) nebūti, apie kurias aš anksčiau esu sakęs, kad reikėtų kai kada savo ambicijas, norus, ypač sprendžiant aktualius istorinius momentus, nuo jų atsiriboti“, – trečiadienį Seime žurnalistams į klausimą, su kokiomis nuotaikomis mini Laisvės gynėjų dieną, atsakė A.Butkevičius.
„Jei šito įvykio nebūtų buvę, mes puikiai suprantam, apie ką kalbam, tikrai būtų 25-metis minimas su didele atsakomybe, didžiule meile mūsų valstybei ir su tokiu nusiteikimu, kad mes kaip maža valstybė turime būti vieningi, turi būti daugiau solidarumo, bendradarbiavimo, nes pasaulis yra labai dinamiškas“, – sakė Vyriausybės ir valdančiosios socialdemokratų partijos vadovas. Didesnioji dalis Seimo socialdemokratų frakcijos narių praeitų metų pabaigoje balsuojant parlamente nepritarė Laisvės premijos skyrimui V.Landsbergiui.
„Aš manau, kad reikia vertinti, kad 1989 - 1991 metais buvo tikrai priimti nepaprastai ryžtingi sprendimai, ir kai kurių pasaulio valstybių lyderiai netgi nepritarė tokios mažos valstybės kai kurių politikų priimtiems sprendimams, bet gyvenimas parodė, kad tie sprendimai buvo priimti laiku ir buvo labai svarbūs atkuriant valstybingumą“, – pridūrė A.Butkevičius.
Paklaustas, kaip vertina paties V.Landsbergio sprendimą nedalyvauti Seimo iškilmingame Sausio 13-osios minėjime - jame tradiciškai įteikiama Laisvės premija, A.Butkevičius sakė: „Reikėtų truputį kai kada ambicijas padėti šalia, aš manau, vis tiek, kad mes grįšime prie šio (premijos skyrimo) klausimo“.
Parlamento barikados statytos iš gimdymo namams skirtų blokų
Sovietų tankus prieš 25 metus turėjusios sustabdyti barikados prie parlamento statytos iš gimdymo namams skirtų blokų, be brėžinių ir schemų, prisiminė vienas jų statytojų Ričardas Jasponis.
Trečiadienį minint Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Vilniaus statybos tresto Statybos valdybos Nr.3 vyriausiuoju inžinieriumi dirbęs vyras pasakojo, kaip 1991 metų sausio 13 dieną gavo nurodymą skubiai užtverti prieigą prie Aukščiausiosios Tarybos iš Gedimino prospekto pusės, pastatant barikadą.
„Tuo metu Statybos valdyba Nr.3 statė naujuosius gimdymo namus šalia kelio į Pilaitę. Statybvietėje mes patys gaminome pamatų blokus, kurių turėjome sukaupę didelį kiekį“, – teigė jis.
Barikadą prie parlamento rūmų statė keturi vyrai, naudodami kraną.
„Krovininės mašinos vežė pamatų blokus vieną po kitos, ir mes keturiese – du darbininkai, automobilinio krano vairuotojas ir aš – apie 16-17 val. užbaigėme statyti tą barikadą. Su paskutine blokų partija atvažiavo ir tuometinis gimdymo namų statybos vadovas Antanas Dimaitis. Sumontavome paskutinę ketvirtą blokų eilę. Pasitarėme, kad, matyt, barikada pakankamai sunki ir stipri todėl atlaikys“, – prisiminė R.Jasponis.
„Aišku, kad mes neturėjome jokių barikados statybos nei brėžinių nei schemų. Sprendžiant iš to, kad vienas pamatų blokas sveria per 1 toną, o kovinis tankas galėjo sverti apie 50 tonų, vadinasi, reikalinga pakankamai didelė betono blokų masė, viršijanti tanko masę“, – pasakojo inžinierius.
Anot jo, barikadoms panaudoti 106 pamatų blokai. Dabar dalis šios barikados eksponuojama prie Seimo pastato.
V. Pumputienė: pritrūkus tvarsliavos, žmonės nešė paklodes
Apie darbą tragišką sausio 13-osios naktį trečiadienį pasakojusi Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė teigė, kad tai buvęs tikras karas. Ji skubiąją pagalbą teikė prie Vilniaus televizijos bokšto.
„Tai, ką aš ten pamačiau – tai buvo tikras karas: dideliu greičiu prie televizijos bokšto važinėja tankai, prie televizijos bokšto trenksmai, ugnis, dūmai, šaudymo garsai, žmonių klyksmas ir daugybė sužeistųjų. Tos greitosios pagalbos brigados, kurios budėjo prie televizijos bokšto, teikė medicininę pagalbą sunkiai sužeistiems, stabilizavo jų būklę ir skubiai vežė į ligonines“, – sakė V.Pumputienė.
Anot jos, televizijos bokštą gynę žmonės kuo galėdami stengėsi padėti medikams.
„Kadangi pritrūko tvarsliavos, tai žmonės, gyvenantys šalia televizijos bokšto, nešė paklodes, jas plėšė, ir mes jas naudojome kaip tvarsčius kraujavimui iš žaizdų stabdyti“, – pasakojo medikė.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vytautas Koncevičius, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus. Vėliau, vasario ir balandžio mėnesiais, nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius ir Stasys Mačiulskas.
Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.