S. Grigas policijai pasiskundė, kad pinigai sausio 16-osios naktį pavogti iš klebonijoje stovėjusios spintos. Bendrasis pagalbos centras pranešimą apie vagystę gavo kitą dieną, apie 10 val. ryto.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Violeta Ginaitienė DELFI neslėpė, kad kunigas prašė informacijos apie vagystę neviešinti. Tačiau policija to nutylėti negalėjo, tad apie įvykį informuota suvestinėje. Joje nurodyta, kad pinigai pavogti iš klebonijos pastato, atstūmus plastikinį langą.
Kunigas S. Grigas DELFI aiškino, kad 25 tūkst. suma – per metus trijų parapijų tikinčiųjų suaukoti pinigai. „Buvo planuoti darbai, o dabar pinigus ruoštasi įnešti banką, į parapijos sąskaitą. Pinigai buvo spintos stalčiuje“, – sakė S. Grigas.
Jo aiškinimu, aukos stalčiuje buvo neilgai – anksčiau pinigai laikyti kitoje vietoje.
Kunigą skundė vyskupui
Tačiau šioje istorijoje yra ir daugiau detalių. DELFI žiniomis, tikintieji nepatenkinti S. Grigo veikla ir vyskupijai yra parašę ne vieną skundą. Šįmet Dūkšte lankėsi su tikinčiaisiais susitiko Vilniaus vyskupas augziliaras Darius Trijonis
„Kaip ir kitur, Bažnyčioje probleminiai klausimai tiriami išklausant skirtingas puses. Matant platesnį vaizdą sprendžiama, kokių priemonių imtis. Ganytojai, lankydami parapijas, susitinka su žmonėmis, tad galima pasikalbėti su vyskupu. Dūkšto parapijoje vyskupas lankėsi vos daugiau nei prieš savaitę, sausio 6 d., ir apie šį susitikimą buvo skelbiama iš anksto“, – teigiama Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorės Živilės Peluritienės pateiktame atsakyme.
Apšvarino ir Švėkšnos kleboniją
Sausio pradžioje klebonija apvogta Švėkšnos miestelyje. Iš pradžių skelbta, kad ilgapirščiai pasisavino 11 302 eurų įvairia valiuta. Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas Saulius Katkus tuo metu agentūrai BNS teigė, kad suma buvo žymiai mažesnė, siekė apie 500 eurų. Paklaustas, kaip nutiko, kad iš pradžių pranešta apie gerokai didesnę sumą, jis teigė, kad tai galėjęs būti pirmas įspūdis.
Ar Bažnyčia nurodo, kaip rūpintis tikinčiųjų suaukotais pinigais?
Vilniaus arkivyskupijos atstovė Ž. Peluritienė paaiškino, kad Bažnyčia vadovaujasi Kanonų teisės kodeksu, kuriame administratoriams nurodoma rūpintis bažnytinio turto būtų apsauga. „Kunigas padarė klaidą, nepaskubėjęs pinigų nuvežti į banką, ir dėl jos labai gailisi. Praeities pakeisti negalima, tačiau iš įvykio būtina pasimokyti. Matoma vagysčių iš klebonijų tendencija, tad svarstoma imtis konkrečių papildomų priemonių užkirsti kelią tokiems įvykiams“, – sakė Ž. Peluritienė.
Pašnekovės teigimu, labai dažnai žiniasklaidoje girdimas raginimas pinigų nelaikyti namie – pinigus laikyti sąskaitoje pigiau. Deja, sako Ž. Peluritienė, nuolat girdime ir apie pinigų vagystes ar išviliojimo būdus telefonu ar pan.
„Žiniasklaida šiuo klausimu atlieka puikų šviečiamąjį darbą. Bažnyčia taip pat ragina žmones nepasiduoti telefoniniams sukčiams, būti atsakingiems, telktis į bendruomenes. Deja, patiems kunigams ne visada pavyksta apsisaugoti“, – teigė Ž. Peluritienė.
R. Vainienės pinigų laikymas namie nestebina
Ekonomistės Rūtos Vainienės nestebina, kad kunigai, kaip ir žmonės, santaupas laiko namie.
„Banke palūkanos nėra mokamos, už tai, kad laiko banke pinigus, žmogus pajamų neuždirba. Taigi klausimas toks, kuo labiau žmogus pasitiki – savo seifu, saugykla. Namie sąlygos gali būti saugesnės nei banke, kuriame randasi visai kitos rizikos. Mes pergyvenome jau ne vieną bankų griūtį.
Pinigas yra tada, kada rankose, šito net negali nuginčyti, nes pinigai sąskaitoje nėra tas pat kaip grynieji. Nes jei įdėsi ir norėsi grynais išimti, žinote kokie mokesčiai bankomate“, – aiškina R. Vainienė.
