Įtariamuoju tapo 31 metų žurnalistės Viltės Stankutės-Butkienės buvęs sugyventinis Nerijus Kalaušis. Paaiškėjo, kad jis jau buvo šešis kartus teistas.
Jo mama pasakojo, kad N. Kalaušis buvo ūmaus būdo, ne kartą įsivėlė į muštynes. Vienų jų metu vyras neteko akies. Maža to, vyras turėjo problemų dėl alkoholio, kurį laiką negėrė, tačiau išgėręs tapdavo labai agresyvus. N. Kalaušis anksčiau buvo vedęs, tačiau išsiskyrė. Teigiama, kad jau santuokoje N. Kalaušis smurtavo prieš žmoną, tačiau tai nesutrukdė jam suvilioti ir pusmetį gyventi kartu su V. Stankute-Butkiene.
DELFI nusprendė išsiaiškinti, kodėl moterims patinka blogi berniukai, kaip galima apsisaugoti nuo smurtaujančių vyrų ir išvengti šiurpių buitinių konfliktų.
Tiki, kad gyvena pasakoje
„Galbūt skambės labai žiauriai, tačiau nereta moteris gyvena pagal pasaką „Gražuolė ir pabaisa“. Įsivaizduoja, kad jei jos išgelbės blogiuką, padarys jį geru žmogumi, jį pataisys, tai įvykdys kažkokią misiją. Klaidingas yra ir manymas, kad mano meilė pakeis kitą žmogų. Tai yra iliuzija. Deja, daugelis jaunų merginų ja tiki, todėl ir nutinka daug skaudžių įvykių. Kitą vertus, kartais mergina pati savimi tvirtai netiki, todėl renkasi būti su žmogumi, kuris irgi turi trūkumų. Tie trūkumai ir gali būti arogancija, priklausomybė alkoholiui, smurto protrūkiai“, – priežastis, kodėl moterys susižavi blogiukais, vardijo psichologė.
Ji pastebėjo ir tai, kad lietuviai vadovaujasi klaidingais įsitikinimais. Esą tikras vyras ir turi būti valdingas, agresyvus, grėsmingas.
„Manoma, jei mergina jį pritrauks, sužavės, jis taps jos gynėju. Tokie dalykai traukia jaunas merginas. Pas tokias merginas, moteris neveikia savisaugos instinktas, juk matydami tokį žmogų mes turime norėti sprukti tolyn. Tiesa, kartais vaikinai slepia tam tikras savo savybes. Pavyzdžiui, draugystės pradžioje jie neretai elgiasi kaip medžiotojai, nori užkariauti, suvilioti, todėl būna labai malonūs tol, kol merginos juos įsimyli. Kaip žinoma, tuomet jos tarsi apanka ir nebemato tikrų susižavėjimo objekto savybių, o kai atsipeikėja, neretai būna per vėlu kažką keisti“, – pastebėjo psichologė.
Sunerimti būtina tada, kai kyla konfliktai
Psichologas Antanas Mockus DELFI patikino, kad padaryto nusikaltimo priežastys gali būti labai įvairios.
„Mūsų visuomenė yra gana tradicinių pažiūrų – vyrauja tradicinio santykių modelio tarp vyrų ir moterų vaidmenų pasiskirstymas. Įprasta, kad moteris šeimoje yra globojama, nes laikoma silpnesne, pažeidžiamesne, o vyras yra tas, kuris ją globoja turi būti stiprus ir fiziškai, ir psichologiškai. Mums kol kas nėra įprasta modernaus šeimos modelio samprata, kad abu partneriai yra lygūs. Taip pat pastebima, kad moteris, kurioms artimesnis tradicinis santykių modelis, traukia galingi, įtakingi, fiziškai patrauklūs vyrai. Tradiciniame santykių modelyje vyras turi daugiau galios, kuri dažnai pasireiškia smurtu prieš moteris. Toks smurtas pasireiškia tiek prieš žmonas, tiek po išsiskyrimų su partnere. Ne veltui vienas iš rizikos veiksnių – buvimas moterimi“, – pastebi specialistas.
Tiesa, tarp tradicinio santykių modelio šalininkų ne visuomet kyla konfliktai ir jei abiems pusėms tokie santykiai priimtini, jie gali gerai sugyventi kartu. Sunerimti reikėtų tuomet, kai pradeda kilti konfliktai.
„Vadinamosios asocialaus tipo asmenybės neretai moka gražiai kalbėti, manipuliuoti, jie geba žavėti, laužo taisykles, gali būti žiaurūs, yra drąsus. Kartais tokius žmones vadina psichopatiškais, tačiau saviems jie gali būti labai meilūs. Tiesa, jų pagrindinė problema žema savikontrolė dar labiau sustiprėja, kai jie išgeria“, – pastebėjo A. Mockus.
Smurtą skatina veiksnių grupė
Paklausus, ar buvo galima nuspėti nelaimę, juk įtariamasis jau buvo ne kartą teistas ir sukėlęs ne vieną konfliktą, specialistas patikino, kad visuomenėje tiesiog yra toks žmonių tipas – jie elgiasi impulsyviai ir nepasimoko iš savo klaidų. Tai, ar pasikartos asocialus elegesys, galima įvertinti specialiais psichologinio įvertinimo instrumentais.
„Vienos priežasties, kodėl žmogus smurtauja, kodėl ryžtasi įvykdyti nužudymą, nėra. Galima būtų įvardyti, kad tai lemia rizikos veiksnių grupė. Šiuo konkrečiu atveju gali būti įvairūs rizikos veiksniai. Pavyzdžiui, kad žmogus buvo nelabai išsilavinęs, galbūt turėjo emocinių problemų, buvo linkęs į galios demonstravimą ir kontrolę tarpasmeniniuose santykiuose, galbūt kilusias problemas nuolat spręsdavo kumščiais, galbūt jis yra impulsyvus t.y. žemos savikontrolės. Labai svarbu tinkamai elgtis su agresyviu asmeniu grėsmingoje situacijoje. Galbūt jis norėjo sau įprastu būdu pamokyti juos, sumušti, tačiau kažkas kažką pasakė ir jis impulsyviai pasielgė kitaip“, – spėjo psichologas.
„Kuo labiau asmuo savimi nepasitiki, tuo jis yra agresyvesnis, jautriau reaguoja į kažkokias pastabas, tačiau po tokio šiurpaus smurto protrūkiu, tikėtina slypi daug daugiau psichologinių sunkumų nei tik pavydas. Tai gali būti ir mūsų visuomenėje palitusio įvairiausių formų smurto pasekmė“, – patikino psichologas.