Antradienį juo į Nacionalinės ekspedicijos laivų sąplauką plaukė trijų narių įgula. Deja, kilus stipriam vėjui, kurėną pradėjo semti, banga nubloškė kapitoną, istoriką ir muziejininką Romaldą Adomavičių į marias. Jo kūnas rastas tik šeštadienį, jį atpažino artimieji.
Durys bus atviros visą naktį
Atsisveikinti su velioniu Jūrų muziejus kviečia antradienį nuo 13 val. Prie urnos su jo palaikais bus budima visą naktį.
„Urna su R. Adomavičiaus palaikais bus pašarvota antradienį nuo 13 val. Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos salėje“, – DELFI sakė Jūrų muziejaus atstovė Nina Puteikienė.
Ji priminė, kad keltai į Jūrų muziejų plaukia ir naktį, norintiems tarti paskutinį „sudie“ Jūrų muziejaus durys bus atviros iki trečiadienio ryto.
„Trečiadienį 9.30 val. urna bus išvežta į Kėdainių rajoną, Josvainius, jo gimtinę, kur palaidoti ir R. Adomavičiaus tėvai. Laidojama bus ketvirtadienį, po mišių, kurios vyks 12 val.“, – sakė N. Puteikienė.
Bures apsiuvo savo rankomis
Anot muziejaus atstovės, kapitono sūnaus Romualdo Adomavičiaus pageidavimu, paruošiant patalpas, kuriose bus atsisveikinama su velioniu, reikšminga detale taps ir ankstesnio kurėno burės, kurias savomis rankomis apsiuvo pats R. Adomavičius. Jos pastaruoju metu demonstruotos ekspozicijoje.
„Sulaukėme ir paties žinomiausio laivadirbio Simo Knapkio skambučio, jis siūlo pagalbą. Laivininkų bendruomenė labai susitelkusi. Atsiras atributų, susijusių su jūra, su laivu“, – apie atsisveikinimo su kapitonu detales kalbėjo N. Puteikienė.
Kaip skelbta anksčiau, R. Adomavičius kurėną pasistatė savo rankomis 2000 metais. Tai plaukiojantis Jūrų muziejaus eksponatas.
Prisimena kaip stiprų vyrą, ąžuolą
Kalbėdami apie R. Adomavičių jo draugai ir artimieji tikino, kad jis buvo tvirtas, turėjo aiškią nuomonę.
Žinoma, kad lemtingo įvykio metu jis nedėvėjo gelbėjimosi liemenės, skirtingai nei išsigelbėję Laivybos istorijos skyriaus muziejininkas, istorikas Daumantas Kiulkys ir ūkio tarnybos viršininkas Aurimas Rumša.
„Jis buvo didelis, stiprus vyras. Su polėkiu, ąžuolas. Kaip čia pasakyti, jis niekuomet nesidėvėdavo liemenės. Galbūt jis galėdavo pajuokauti, kad istoriniuose laivuose įgula plaukiodavo be liemenių, bet, aišku, marių bangos žvejų laivelius pasiglemždavo, nes jų bortai būdavo smaluoti, patys – iš ąžuolinių lentų“, – anksčiau DELFI kalbėjo N. Puteikienė.
Nors kartu plaukę kolegos į marias nublokštam R. Adomavičiui dar bandė mesti virvę, jos jam pagauti nepavyko.
Negąsdino nei saulė, nei lietus
Savo ruožtu žurnalistas Edmundas Jakilaitis LRT yra pasakojęs, kad R. Adomavičius buvo itin kietas vyras.
E. Jakilaitis prisiminė, kaip sykį, net iš dangaus pasipylus stipriai krušai, kai visi buvo įsigaubę į savo neperšlampamus drabužius, kapitonas didvyriškai stovėjo prie laivo vairo ir plaukė į priekį.
Žurnalistas juokavo, kad R. Adomavičius buvo priešiškai nusiteikęs prieš kremus nuo saulės ir vadino juos „bobų zabova“.
E. Jakilaitis prisiminė, kad antrosios ekspedicijos metu Nemunaityje, kai naktį siautė didelė audra, kapitonas miegojo laive, kurio grindis sėmė maždaug 3 cm vandens ir buvo apsiklojęs bure.
„Jis nesiskųsdavo jokiomis aplinkybėmis ir jam visi orai buvo geri. Yra buvę įvairiausių situacijų, kai mes matėme Romą ir vienokioje, ir kitokioje situacijoje. Jis yra daug nuveikęs ir kaip mokslo žmogus – dėl istorinės laivybos, kad žmonės daugiau žinotų, kokiais laivais Kuršių mariose ir apskritai Lietuvoje buvo plaukiojama nuo 17 amžiaus iki 20 amžiaus vidurio“, – sakė E. Jakilaitis.
Atpažinti padėjo batai ir kelnės
Pirminiais duomenimis, R. Adomavičiaus kūnas rastas Kuršių mariose, vietoje, kuri vadinama Laivų taku. Atpažinti vyrą padėjo batai ir kelnės.
„Šeštadienį pasieniečių kateris kūną rado, parplukdė į krantą ir iškvietė artimuosius. Sūnus tuo metu buvo Nacionalinės ekspedicijos sutiktuvėse, vyko R. Adomavičiaus žmona Audronė ir sesuo Irena“, – pasakojo N. Puteikienė.
BNS skelbė, kad Kurėne buvo rastas ir R. Adomavičiui priklausęs krepšys su asmeniniais daiktais.
Mano, kad pažeistas tik stiebas: kurėną traukia atgal
Anot N. Puteikienės, nors jūra labai audringa, Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos operacinio gelbėjimo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas kartu su kolegomis nusprendė kurėną partempti į krantą. Tai žadama padaryti su vadinamuoju povandeniniu parašiutu – pakišti jį po laivu ir pripūsti oro.
Įvykio vietoje esantis laivadirbys Vaidotas Bliūdžius DELFI sakė, kad kurėnas yra geros būklės, greičiausiai bus pažeistas tik 9 metrų ilgio stiebas.
„Kol kas iš išorės laivas atrodo gerai, nei sulūžęs, nei dar kas ne taip. Tik tiek, kad laivas dugnu aukštyn, aplink gana seklu“, – kalbėjo jis.
Jei kurėną pavyks ištraukti, jį žadama pristatyti į Šturmų uostą.