Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja televizijai sakė tikinti, kad S. Cichanouskajos komanda turi nusimatę planą tam atvejui, jei A. Lukašenka mirtų.
„Galvojant iš analitinės pusės, tai reikėtų pastebėti tą formalų aspektą ir paskui neformalius kovos dėl valdžios (aspektus). Iš formaliosios pusės įdomu atkreipti dėmesį į tai, kad Lukašenka, neseniai pakeitęs Konstituciją, numatė, kas galėtų būti jo mirties atveju laikinai einantis prezidento pareigas – Baltarusijos Aukščiausiųjų parlamentinių rūmų dabartinė vadovė Natalija Kačianova. Tai šia prasme yra numatytas formalus žmogus, kuris galėtų užtikrinti valdžios perdavimą“, – komentavo D. Jakniūnaitė.
Be to, pasak jos, A. Lukašenka taip pat Konstitucijos pataisomis numatė, kas būtų, jei jis mirtų nenatūralia mirtimi.
„Tokiu atveju valstybėje būtų įvesta karo padėtis. Šia prasme tai labai įdomus sprendimas. Šiuo atveju Lukašenka greičiausiai susikūrė tokį saugiklį, – greičiausiai savo šeimai – apsauganti nuo labai tragiško režimo pasikeitimo“, – paaiškino politologė.
Vis dėlto, kalbėdama apie neformaliąsias reikalo puses, D. Jakniūnaitė atkreipė dėmesį, kad nėra visiškai aišku, kokie tiksliai žmonės numatyti kaip galintys tapti Lukašenkos įpėdiniais.
„Yra gana rimtai spekuliuojama, kad juo projektuojamas vyresnysis Lukašenkos sūnus Viktoras Lukašenka, kuris, sakoma, yra gerbiamas tarp aukštų valstybės tarnautojų. Kai kas dabartinio premjero pavardę mini, bet iš tikrųjų reikia labai gerai suprasti, kad mes, nepaisant to, kad esame šalia, kaip ir Rusijos režimo atveju, taip ir Baltarusijos režimo atveju labai prastai žinome apie vidines politinio elito kovas ir sprendimus – kokie pasiruošimai vyksta arba nevyksta šiuo metu“, – pastebėjo VU TSPMI dėstytoja.
Jos teigimu, A. Lukašenkos mirties atveju galimi du scenarijai.
„Vienas – kontroliuojamas valdžios perėmimas, kur sugalvotas mechanizmas ir daugiau ar mažiau sistema yra pasiruošusi priimti įpėdinį: tiek represinis aparatas, tiek technokratai, kurie užima pagrindinius postus. Mūsų akimis žvelgiant, čia toks pesimistinis scenarijus.
Kitas variantas – į adiktatoriaus mirtį būtų pažiūrima kaip į galimybių langą tiek represinėse struktūrose, tiek daug daugiau žmonių arba grupuočių pradėtų įsivaizduoti save tame poste ar norėtų kontroliuoti valstybę“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Tokiu būdu, anot jos, atsiranda galimybės demokratiniams, protestiniams judėjimams arba blogesniems scenarijams, kaip ginkluotos vidinės kovos.
„Vienas iš pagrindinių lūkesčių yra būtent tas, kad diktatoriaus mirtis atvers galimybių langą būtent demokratinėms jėgoms“, – sakė politologė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad Lukašenkos mirties atveju svarbu ir tai, kaip reaguos Rusija.
„Be jos joks scenarijus neįmanomas. Cichanouskajos biuras projektuoja, bent jau viešai kalba, apie labai optimistinį scenarijų, darydami prielaidą, kad Rusija mažai kištųsi, bet mes iš tiesų neturime atsakymo, kiek ir kokiu mastu Rusija, jei Lukašenkos mirtis įvyksta 2023 metais, yra pajėgi ir būtų pasiruošusi kištis į politinį procesą Baltarusijoje“, – komentavo ekspertė.
Viena iš galimybių, kaip pastebėjo D. Jakniūnaitė, gali būti ta, kad Rusija pasirinktų tiesiog palaukti, kol nurims kovos ir tada pažiūrėti, kas gaunasi.
„Viena iš pagrindinių prielaidų, kurias daro Baltarusijos stebėtojai, yra ta, kad Baltarusijos visuomenė šiaip jau nėra antirusiška. Mums irgi reikia turėti tą galvoje, kad greičiausiai bet kuris naujas Baltarusijos vadovas iškart nepradės skelbti, kad mes atvesime į Vakarus Baltarusiją, kad šalis taps europietiška ir t.t. Būtinaireikės balansuoti tarp dalies visuomenės, kuri tikrai nežiūri į Rusiją priešiškai, ir savo geopolitinį mąstymą sieja su būtent šia šalimi“, – teigė D. Jakniūnaitė.
Visą LNK pokalbį su politologe žiūrėkite čia:
