Ordino ambasada tikino diplomatinių numerių neišdavusi

Prieštaringai vertinamas veikėjas, pasivadinęs valdžios kritiku, už finansinius nusikaltimus nuteistas ir tebeteisiamas Kauno rajono gyventojas A. Kandrotas sukėlė nemažą intrigą, kai įtariant prisidėjus prie riaušių organizavimo prie Seimo buvo policijos sulaikytas vairuojantis prabangų „Jaguar“ su diplomatiniais numeriais.

„Jo automobilis buvo dekoruotos valstybiniais numeriais, išoriškai panašiais į diplomatinius“, – tąkart sakė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.

„Per sulaikymą jis buvo vienas, prisistatė esą diplomatas, elgėsi korektiškai, nesipriešino, buvo mandagus, vykdė visus teisėtus jam pateiktus reikalavimus, specialiųjų priemonių panaudoti nereikėjo“, – minėjo J.Laucius.

Pradžioje galvota, jog raudonos spalvos valstybiniai numeriai priklauso Baltarusijos ambasadai, tačiau jos atstovai šias prielaidas kategoriškai paneigė.

Maltos ordinas

Tuomet paaiškėjo, kad šie numeriai siejami su Maltos ordinu, juolab juose yra ir šios organizacijos simbolis. Kauno policijai buvo pavesta išsiaiškinti, ar juos A. Kandrotas naudoja teisėtai, o jo naudotas automobilis kurį laiką saugotas policijos aikštelėje. Pareigūnai taip pat kreipėsi į Maltos ordino diplomatinę atstovybę, tačiau jos atstovai niekuo padėti negalėjo – tikino tokio žmogaus nežinantys, jam diplomatinių numerių neišdavę.

Pats A. Kandrotas kiek anksčiau bendraudamas su „Delfi“ žurnalistu nepaneigė sąsajų su Maltos ordinu, bet kalbėjo užuominomis. Jis minėjo, kad policijos pradėtas tyrimas subliūkš, esą į Maltos ordino ambasadą kreiptasi be reikalo, nes diplomatinė atstovybė šioje situacijoje – „ne prie ko“.

Automobilį policija grąžino, Maltos ordinas – oficialiai atsiribojo

„Tiek automobilis, tiek ir numeriai bei dokumentai man grąžinti. Jeigu būtų kilę abejonių dėl numerių teisėtumo, tikrai man nebūtų grąžinę“, – trečiadienį portalui „Delfi“ sakė Celofanu save vadinantis A. Kandrotas.

„Delfi“ žiniomis, Kauno rajone gyvenantis A. Kandrotas jau kuris laikas naudojasi raudonais numeriais ir raidėmis „CD“ pažymėtu „Jaguar“. Kaip jau minėta, ant šių numerių taip pat puikuojasi ir Maltos ordino simbolis – baltas kryžius raudoname fone.

Taigi prielaida, jog diplomatiniai numeriai galėjo būti suklastoti – atmestina. Tačiau kodėl tuomet Maltos ordino ambasada Lietuvoje kategoriškai neigia bet kokias sąsajas su Celofanu ir jo naudojamu automobiliu?

„Suverenaus Karinio Hospitalierių Šv.Jono iš Jeruzalės, Rodo ir Maltos ordino (Maltos ordino) ambasada Lietuvoje oficialiai pareiškia, kad su piliečiu A. Kandrotu niekada nėra turėjusi jokių reikalų ir šio piliečio veikla ambasadai yra nežinoma“, – teigiama išplatintame pranešime.

Maltos ordino ambasados Lietuvoje atstovai patvirtino ir tai, ką jau anksčiau buvo minėję portalui „Delfi“, kad nei jie, nei ordino ambasados kitose šalyse A. Kandrotui niekada nėra išdavę jokių dokumentų ar įgaliojimų veikti ordino vardu.

Pats Celofanas šios situacijos taip pat nebuvo linkęs detalizuoti. Skandalingai pagarsėjęs veikėjas toliau laikėsi taktikos neatskleisti visų savo kozirių.

„Aš nesu įgaliotas komentuoti visos šios situacijos. Mano nuomone, policija elgėsi neetiškai, teks jiems labai atsiprašyti. Be to, automobilis buvo apžiūrimas man nedalyvaujant. Todėl nesu tikras, ar jame ko nors nepaslėpta, pavyzdžiui, narkotikų ar ginklo“, – portalui „Delfi“ sakė A. Kandrotas.

Celofano paslaptį atskleidžia raidės O. S. J.

Detaliau pažvelgus į viešoje erdvėje pasirodžiusias A. Kandroto naudojamo automobilio „Jaguar“ nuotraukas galima pastebėti iš pirmo žvilgsnio į akis nekrintančią mažą detalę.

Raidėmis CD („corps diplomatique” – diplomatinis korpusas) pažymėtuose numeriuose ant Maltos ordino simbolio, skydo su baltu kryžiumi yra raidės O. S. J.

Iš pirmo žvilgsnio nereikšminga detalė visos šios mįslingos istorijos kontekste turi esminę reikšmę.

Šia santrumpa žymimas „Suverenus, ekumeninis Švento Jono iš Jeruzalės, Rodos ir Maltos riterių ordinas“.

Seimo apgultis. Protestuotojai nesitraukia

„Delfi“ žurnalistas taip pat matė A. Kandroto naudojamo „Jaguar“ registracijos dokumento kopiją. Ten nurodoma, kad jis galioja iki 2026 metų, minimas ir techninio paso numeris, beje, taip pat su raidėmis CD.

„Mane sustabdžius policijos pareigūnams jie sakė netikintys, kad dokumentai yra tikri. Jiems atsakiau, kad tai ne religija, kur reikia tikėti“, – komentavo A. Kandrotas.

Maltos ordinas, tačiau ne tas...

Panašu, kad Celofanas nemelavo teigdamas, kad Maltos ordino ambasada, į kurią kreipėsi jo automobilio numerių bei dokumentų tikrumu suabejoję policijos pareigūnai, šioje istorijoje yra „ne prie ko“.

Tiesiog Lietuvoje diplomatinę atstovybę turintis, labdaringa veikla garsėjantis ir nuo A. Kandroto atsiribojęs Maltos ordinas oficialiai vadinasi taip: „Suverenus Karinis Hospitalierių Šv. Jono iš Jeruzalės, Rodo ir Maltos ordinas“. Jo tarptautiniam žymėjimui, taip pat ir diplomatiniuose numeriuose naudojamas trumpinys S.M.O.M.

O tuo metu A. Kandroto naudojamas „Jaguar“, kurio numeriuose yra abreviatūra O. S. J., liudija apie priklausymą kitai organizacijai, Maltos ordinui, bet ne tam, kuris Lietuvoje turi diplomatinę atstovybę bei tarptautinės teisės subjekto statusą.

Tai kita organizacija, kurios oficialus pavadinimas papildytas tik vienu žodžiu – „ekumeninis“. Tad Celofano atstovaujama organizacija, išvertus jos pavadinimą iš anglų kalbos vadinasi taip: „Suverenus, karinis Švento Jono iš Jeruzalės, Rodos ir Maltos ekumeninis riterių ordinas“. Ji turi savo interneto tinklapį, kuriame aprašoma veikla itin panaši į tą, kurią vykdo Lietuvos oficialiai pripažintas Maltos ordinas.

Pats A. Kandrotas nenorėjo atsakyti, koks jo statusas šioje organizacijoje, minėjo šios informacijos kol kas nenorintis atskleisti.

Paklausus, ar reikėtų į jį kreiptis naudojant riterio titulą, Celofanas ir toliau liko paslaptingas.

„Kažkada papasakosiu, šiuo metu – ne. Bet vairuoju automobilį (su diplomatiniais numeriais – red.), tai kažkokios sąsajos yra. Jeigu policija buvo paėmusi numerio ženklus patvirtinančius dokumentus ir juos grąžino su automobiliu, vadinasi, jie nėra suklastoti. Jeigu jie būtų negaliojantys, nebūtų man leidę su jais išvažiuoti iš policijos kiemo. Lieptų arba automobilį nusivežti autovežiu, arba užsidėti lietuviškus numerius“, – portalui „Delfi“ sakė A. Kandrotas.

Organizacijų, save vadinančių Maltos ordinu – iki dviejų dešimčių

Faktą, jog šioje istorijoje, kurios esmę atskleidžia abreviatūra O.S.J. Minima visai kita organizacija, patvirtino ir Maltos ordino diplomatinė atstovybė Lietuvoje.

O iš tiesų yra ši organizacija, kurios oficialus pavadinimas beveik identiškas Maltos ordinui? Italijoje reziduojantis Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino Petras Zapolskas minėjo, kad pasaulyje yra tik vienas Maltos ordinas – tarptautinės teisės subjektas.

„Mes jį sutrumpintai vadiname S.M.O.M., turime diplomatinius santykius su juo ir taip toliau. O šiaip egzistuoja kultūrinės draugijos, kitos organizacijos, taip pat pasivadinusios „Maltos ordinu“, – sakė diplomatas.
Maltos ordinas

Jis minėjo analizavęs skirtumus tarp „tikrojo“, tarptautinės teisės subjekto statusą turinčio Maltos ordino ir ekumeninio, žymimo raidėmis O.S.J. bei radęs daug panašumų.

„Jie save kildina iš tų pačių šaknų, iki XIX – XX amžių sandūros save pateikia kaip tas pats ordinas. Visi simboliai – kryžiai, drabužiai, ceremonijos yra analogiškos toms, kuriose aš pats dalyvauju. Žiūriu vaizdo įrašus „Youtube“ ir pastebiu, kad man žmonės – nepažįstami. Nes visus Maltos ordino vadovus žinau asmeniškai“, – portalui „Delfi“ sakė Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino P. Zapolskas.

Jis akcentavo, kad ordinų, save kildinančių iš „Maltos ordino“ yra maždaug iki dviejų dešimčių.

Riterio titulą galima įgyti ir už pinigus?

„Jų negali pavadinti „nelegaliu“, nes jie turi vienokį ar kitokį legalumo statusą. Tik šio statuso niekur neafišuoja, deklaruoja, kad „mes esame Maltos ordinas, ir viskas“. Apie šį ordiną viešoje erdvėje radau informacijos, kad narystę jame galima nusipirkti už pinigus, o naudojami drabužiai, kuriuos laisvai gali nusipirkti Romoje veikiančiose religinių reikmenų parduotuvėse. Taip pat ir apdovanojimai, kurie naudojami, parduodami laisvai“, – sakė diplomatas.

Jis prisiminė viešoje erdvėje matęs informaciją, kad A. Kandroto atstovaujamas ordinas Italijoje teisėsi su Maltos ordinu dėl tikrumo, ir panašu, šią bylą laimėjo. Kaip ši istorija klostėsi toliau, diplomatas sakė nežinantis, šios istorijos nesekęs bei prisiminė, kad šios organizacijos vadovas – vieno iš „tikrojo“ Maltos ordino vadovų palikuonis.

„Viešoje erdvėje galima rasti informacijos, kad narystė yra parduodama. Tai reiškia, kad riteriu gali tapti nusipirkęs drabužius ir sumokėjęs 5 – 6 tūkst. eurų. Iš organizacija siejama su Rusijos imperatoriškąja šeima ir kažkokiu būdu – Serbija, jų herbe vaizduojamas dvigalvis erelis“, – sakė Lietuvos diplomatas.

Tarp ordino steigėjų – sąsajos su Pravieniškėmis

Organizacija, kuriai atstovauja A. Kandrotas, registruota ir Lietuvoje, tačiau veiklos nevykdo, ataskaitų neteikia ir mokesčių inspekcijos iniciatyva ją norima išregistruoti.

Organizacija beveik identišku vardu „Suverenus, ekumeninis Šventojo Jono ir Jeruzalės, Rodos ir Maltos riterių ordinas“ įsteigta dar 2003 metais. Tačiau įstatuose minimas pilnas organizacijos pavadinimas anglų kalba, kuriame esama ir žodžio „karinis“ bei santrumpos O.S.J.

Tarp keturių ją steigusių asmenų – du dabar jau buvę Pravieniškių pataisos namų darbuotojai. Vienas jų, užėmęs įkalinimo įstaigoje veikusios gydyklos vadovo pareigas, buvo minimas galimos korupcijos skandale, įtartas galimai pasisavinęs apie 1 mln. litų senąja valiuta ir tuomečio Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus sprendimu nušalintas nuo pareigų.

Ar šie asmenys ir 2003 metais įsteigta organizacija, kuriai šiuo metu inicijuojama likvidavimo procedūra, kaip nors susijusi ir su A. Kandrotu?

Pats Celofanas sakė žinantis tiek vieną šio ordino steigėjų, bet ir tai tik iš publikacijų spaudoje ir daugiau neturintis kokių sąsajų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (417)