Kalbėdamas su naujienų portalu Delfi E. Kūris juokavo, kad, nors KT kartais jį sugeba nustebinti, tačiau šiuo atveju jis pritaria sprendimui konstatuoti, jog tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.
„Aš manau, kad tai yra teisinga, konstituciškai pagrįsta. Nuo pat pradžios, kai buvo tiesioginiai merų rinkimai įvesti, nedarant pataisos Konstitucijoje, aš visą laiką buvau įsitikinęs, kad tai prieštarauja Konstitucijai – toks buvo mano vidinis, profesinis įsitikinimas. Šia prasme mano nuomonė sutampa su KT“, – Delfi sakė buvęs KT pirmininkas.
Pastaruoju metu Seime buvo iškelti du pasiūlymai: socialdemokratai siūlo, kad meras būtų įtvirtinamas kaip savivaldybės tarybos narys – jos vadovas, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartu su valdančiąja Tėvynės sąjungos frakcija siūlo, kad meras būtų laikomas vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje.
„Aš manau, kad daugiau logikos, kad tai būtų vykdomoji valdžia, bet čia Seimo apsisprendimo dalykas. Seimas yra labai laisvas nusistatyti Konstitucijoje vienokią ar kitokią savivaldos sistemą. Jeigu mes darome prielaidą, kad meras būtų vienasmenė vykdomoji institucija, kaip, regis, kai kas Lietuvoje siūlo ir kaip užsimena KT, tokiu atveju yra svarbu, kokie bus merų įgaliojimai, o kokie įgaliojimai bus tarybos – koks yra jų įgaliojimų santykis“, – komentavo E. Kūris.
Nuo to, pasak jo, gali priklausyti ir kadencijų skaičius. Vis dėlto buvęs KT pirmininkas teigė, kad esant normaliam savivaldybių tarybų ir mero įgaliojimų santykiui, kadencijų ribojimas nebūtų reikalingas.
„Aš manau, kad jei meras būtų absoliučiai visiškai nepriklausomas ar beveik nepriklausomas nuo tarybos – būtų kažkoks kunigaikštukas, tai gal tuo atveju ir būtų prasmė galvoti apie kokį nors kadencijų ribojimą. Tačiau aš nemanau, kad toks modelis būtų įtvirtintas – tarybos turi turėti savo vietą, tarybos turi priimti svarbiausius sprendimus, kaip, pavyzdžiui, dėl savivaldybių biudžeto, rinkliavų ir taip toliau“, – aiškino E. Kūris.
Netgi, kaip pažymėjo EŽTT teisėjas, kadencijų ribojimas galėtų atnešti ir žalą.
„Jeigu yra normalus įgaliojimų santykis, aš manau, kad jokių kadencijų merams įvedinėti nereikia. Ne tik nereikia, bet tai netgi galėtų būti žalinga. Įsivaizduokite mažytę savivaldybę, kurioje nėra labai didelių žmogiškųjų atsargų. Tai ką, mes dabar pasakysime, kad geram merui, kuris buvo pora kadencijų, nebegalima būti ir tegul ši nedidelė bendruomenė ieško sau kito žmogaus? Nemanau, kad tai yra racionalu, nemanau, kad tai yra protinga. Galbūt tai būtų netgi labai žalinga“, – pažymėjo jis.
Sukritikavo KT verdikto turinį
Kalbėdamas apie KT verdiktą, E. Kūris taip pat akcentavo kategoriškai nepritariantis teismo pozicijai, kad Seimas turėtų nustatyti maksimalų merų kadencijų skaičių.
„Ši tariamoji nuosaka nieko nesušvelnina, nepataiso ir neatperka. Aš manau, kad KT paprasčiausiai negali pasakyti, kokia turėtų būti Konstitucijos pataisa. Tai yra Seimo reikalas, galų gale – referendumo reikalas, Konstitucija gali būti keičiama arba taisoma referendumu, bet pirmiausia tai yra Seimo reikalas“, – kalbėjo buvęs KT pirmininkas.
Jo nuomone, tokiam nurodymui nėra jokių argumentų.
„Aš nemanau, kad yra kokių nors konstitucinių argumentų, loginių, tikslingumo argumentų, kurie leistų KT pasakyti, kad turi būti nustatytas koks nors maksimalus kadencijų skaičius. Kai KT šitaip suformulavo, tai jis nepasakė, kiek tų kadencijų turėtų būti. Kas, jeigu sekant KT išaiškinimo raidę, būtų nustatytos 8 kadencijos? Maksimalus skaičius būtų nustatytas, bet jis būtų visiškai beprasmiškas ir juokingas“, – palygino E. Kūris.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kitą KT skelbto verdikto formuluotę, kuri atrodo taip: „Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintas pamatinis demokratijos principas, kurio negali paneigti jokia Konstitucijos pataisa, suponuoja demokratinę vienasmenių valdžios institucijų kaitą ir vienasmenės valdžios ribojimą. Todėl, Konstitucijoje įtvirtinus atitinkamos teritorinės bendruomenės tiesiogiai renkamą vienasmenę savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo (vykdomąją) instituciją (inter alia mero pavadinimu), taip pat turėtų būti nustatyta, kiek kadencijų tas pats asmuo gali eiti tokias renkamas pareigas.“
E. Kūrio nuomone, metų kadencijų ribojimas neturėtų būti siejamas su demokratijos principais.
„Jeigu taip, kaip KT yra parašęs, jog tai atitiktų demokratijos reikalavimus, tai aš esu skaitęs ne vieną rimtą veikalą demokratijos teorijomis ir niekur nemačiau, kad šitoks kadencijų skaičiaus ribojimas būtų taikomas savivaldai.
Yra labai nedaug valstybių, kur numatytas koks nors merų kadencijų maksimalus skaičius – vienetai. Jeigu KT pasako, kad tai išplaukia iš demokratijos idėjos, tada mes esame labai nedemokratiškoje Europos Sąjungoje, nes ES valstybėse šito nėra, na, gal poroje“, – sakė buvęs KT pirmininkas.
Todėl, pasak E. Kūrio, KT pasakė daugiau, nei turėjo pasakyti.
„Aš manau, kad čia buvo pasakyta gerokai per daug, nei KT turėtų pasakyti. Šiaip KT neturėtų aiškinti, kokia turėtų būti Konstitucijos pataisa. Jis gali pasakyti labai daug, bet negali nurodinėti, kokia turi būti pataisa. Jei čia bandoma įžvelgti paralelę tarp prezidento ir mero, tai, atleiskite, yra nepalyginami dalykai. Prezidentas yra valstybės vadovas, jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas“, – pabrėžė jis.
Pasigenda diskusijoje esminio principo
Vos KT paskelbus savo verdiktą, merai ir kai kurie politikai ėmė piktintis bei baimintis, kad nuo šiol merai nebegalės būti renkami tiesiogiai. Tačiau Seimas žada dar šią kadenciją priimti reikalingas Konstitucijos pataisas ir taip išsaugoti tiesioginius mero rinkimus.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai, o tarp balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
„Su savivaldos sistema – galima nustatyti, kad vykdomųjų institucijų sudarymo tvarką nustato įstatymas ir tiek žinių. Tada Seimas tą tvarką nustatytų įstatymu, tik čia būtų vienas didelis pavojus: kiekviena naujoji dauguma galėtų tą tvarką kaitalioti pagal save. Stabilumo, skaidrumo prasme tai nebūtų pats geriausias dalykas, dėl to aš sakyčiau, kad jie Seime susitartų ir rastų kažkokį bendrą supratimą“, – teigė E. Kūris.
Vis dėlto jis teigė pasigendantis esminio principo – diskusijos ne tik apie tai, kaip turi būti renkamas meras, o diskusijos, kaip priartinti valdžią prie žmonių.
EŽTT teisėjas priminė, kad dar prieš 2000-uosius buvo pradėta savivaldos sistemos reforma, kurios metu buvo įsteigtos kai kurios naujos savivaldybės (pavyzdžiui, Elektrėnų ar Rietavo).
„Tuo metu buvo planas ir tas planas lyg tai buvo pradėtas vykdyti, kad Lietuvoje turi būti apie 100 savivaldybių. Jos turėjo būti smulkesnės. Kai aš matau tokį miestą kaip Kuršėnai, kuris yra viso labo Šiaulių rajono seniūnijos lygmens, tai man niekaip neaišku, kodėl Kuršėnai neturi savivaldybės, o kokie nors Šalčininkai turi. Man atrodo, kad mūsų sistema yra netolygi“, – pažymėjo E. Kūris.
Jis priminė, kad kadaise buvo panaikinti ir apskričių viršininkai, tad galiausiai įtvirtintas tik vienas savivaldos lygmuo – rajonai. Savivaldybių tarybų rinkimų metu gyventojai renka tarybų narius – 60 savivaldybių tarybų narių skaičius svyruoja nuo 15 iki 51. Per 2019 m. rinkimus gyventojai išrinko 1502 šalies savivaldybių tarybų narius.
„Šis skaičius yra skaičius žmonių, kurie dalyvauja savivaldoje nepilnų 3 mln. gyventojų Lietuvoje – per kuriuos tvarko reikalus vietos bendruomenės. Mano manymu, tai yra žiauriai mažas skaičius – tik tiek žmonių pas mus yra išrinkti tvarkyti bendruomenių reikalus. Man atrodo, kad tai yra esminė problema, tai yra nutolimas nuo žmonių. (…) Visoje šioje diskusijoje dėl merų rinkimų, kiek aš sugebėjau ją sekti, pasigedau esminio dalyko, apie ką mes diskutuojame: ar mes diskutuojame apie tai, ką turi užtikrinti savivalda, ar ji turi artinti visuomenę su jos valdžia, pilietinę visuomenę ugdyti, ar tai yra tik diskusija apie tai, kas paims valdžią?“, – atkreipė dėmesį E. Kūris.
Buvęs KT pirmininkas išreiškė viltį, kad Seimui pavyks dar šioje kadencijoje sutarti ir priimti reikalingas Konstitucijos pataisas.
Seime atsiradus dviem pasiūlymams, socialdemokratų idėjai, kad meras būtų laikomas savivaldybės tarybos vadovu, palaikymą išreiškė Laisvės partijos frakcija ir valstiečiai. Savo ruožtu valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija palaiko siūlymą merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu.
KT nutarimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai įsigalios 2023 m. gegužės 3 d. – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai. Taigi, reikalingą Konstitucijos pataisą Seimas turi priimti iki to laiko.
Skelbiant nutarimą, KT taip pat pažymėjo, kad šiuo metu dirbantys merai galės dirbti iki savo kadencijos galo.