Tai jis kalbėjo po to, kad premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį netikėtai paskelbė, jog Vyriausybė kreipsis į Didžiąją kolegiją su prašymu peržiūrėti teismo sprendimą, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.
E. Kūris sakė, kad būdamas teisėju negali komentuoti galimybių, jog Didžioji kolegija priimtų skundą. Anksčiau Lietuvos Teisingumo ministerija viešai pripažino, kad tokių galimybių praktiškai nėra.
„Man būtų įdomu pamatyti, kuo tas sprendimas bus grindžiamas. Pagal Konvenciją yra tik du kriterijai, kuriuos atitinkanti byla gali būti perduota Didžiajai kolegijai. Į Didžiąją kolegiją negali būti kreipiamasi dėl to, jei laikoma, kad teismas neteisingai nustatė faktus“, – BNS sakė E. Kūris.
„Buvau sudėtyje teismo, kuris nagrinėjo bylą prieš Lietuvą, galiu pasakyti, kad faktai yra visiškai įtikinantys“, – pridūrė jis.
Praeitą savaitę Teisingumo ministerija oficialiu pranešimu spaudai paskelbė, kad Lietuva į Strasbūro teismo Didžiąją kolegiją nesikreips.
Tuomet ministerija nurodė, kad nėra galimybių, jog Didžioji kolegija priimtų skundą, nes teismų praktika yra nusistovėjusi ir „nelaikytina, kad sprendime keliama problema būtų laikoma rimta visuotinės svarbos problema Europos ir globaliu mastu“.
Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas gegužę įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah (Abu Zubaidai).
47 metų A. Zubaydah įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių JAV. Skelbiama, kad jis šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.
Lietuvos Vyriausybės atstovai Strasbūro teisme teigė, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.
Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad skundas bus teikiamas, nes Lietuva turi „elgtis nuosekliai ir iki galo laikytis tos pozicijos, kuri buvo suformuota“.