Parlamentarė mano, kad patariamoji išorinė taryba padėtų įstaigai išspręsti įsisenėjusias problemas bei atliepti šių dienų lūkesčius. Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad taip pat yra noras koreguoti ir LGGRTC pavadinimą.
P. Kuzmickienė informuoja, kad šiuos įstatymo pakeitimus ketinama registruoti Seimo rudens sesijos metu.
„Mes kaip neabejinga centrui institucija turime prievolę jį prižiūrėti. Galvojame, kad reikia didesnių pokyčių centre ir inicijuojame Genocido tyrimo centro įstatymo pakeitimą. Siūlome, kad atsirastų išorinė patariamoji taryba, kuri būtų suformuota iš Prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, taip pat Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetų, Lietuvos istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių organizacijos deleguotų atstovų“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė.
Seimo narė mano, kad patariamoji taryba LGGRTC ne tik padėtų spręsti įvairias kylančias problemas, užtikrintų centro veiklos efektyvumą ir aktyvumą vykdant mokslinius tyrimus bei įvairius projektus, tačiau galėtų dalyvauti ir įstaigos vadovo atrankos mechanizmuose.
„Man atrodo, kad tai gan stipriai ir kokybiškai padėtų Genocido centrui atsinaujinti, sudėlioti savo problemas ir, kita vertus, atliepti šių dienų lūkesčius“, – sakė ji.
P. Kuzmickienės teigimu, taip pat svarstoma apie galimybę koreguoti ir LGGRTC pavadinimą.
„Yra noras koreguoti centro pavadinimą, kad aiškiau būtų suprantama tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų, kuo užsiima Genocido tyrimo centras“, – paaiškino ji.
Įžvelgia įsisenėjusias problemas
Politikė atkreipia dėmesį, kad dar prie ankstesniojo LGGRTC direktoriaus Ado Jakubausko įstaigoje prasidėjusios problemos tęsiasi iki šių dienų. P. Kuzmickienė džiaugiasi, kad įsisenėjusias problemas dabartinė centro vadovybė imasi spręsti. Visgi Seimo narė akcentuoja, kad siekiant LGGRTC atsinaujinimo reikalinga ir pagalba iš išorės.
P. Kuzmickienė atkreipia dėmesį, kad svarstymų formuoti patariamąją LGGRTC tarybą Seime kilo jau anksčiau, kai dar vadovaujant ankstesniajam direktoriui A. Jakubauskui parlamentarus pasiekė dalies centro darbuotojų skundai.
„Kuomet vyko su ankstesniu direktoriumi susijusios peripetijos, Seimo valdyba buvo sudariusi darbo grupę. Ir būtent šios darbo grupės viena iš išvadų ir pasiūlymų buvo, kad reikia formuoti instituciją iš išorės, kuri padėtų Genocido tyrimo centrui suprast geriau savo veiklas ir jas įgyvendinti. Tai išorinė taryba iš tos rekomendacijos ir yra atsiradusi. Mes kurį laiką derinome projektus su tuometiniu centru, su istorikų bendruomene ir su Seimo kolegomis, kad atlieptume mūsų visų norą“, – paaiškino ji.
Anksčiau Genocido tyrimo centro vadovo pareigas ėjusį A. Jakubauską Seimas po slapto balsavimo atleido 2021 metais. A. Jakubauskas iš pareigų buvo atleistas po kelis mėnesius užsitęsusios krizės centro viduje, kai LGGRTC darbuotojai pareiškė nepasitenkinimą jo vadovavimu. Tai, kad jis nesusitvarko su einamomis pareigomis, konstatavo ir Seimo valdybos sudaryta parlamentarų darbo grupė.
LGGRTC atlikti tyrimai: laisvės kovotojams skirti paminklai pastatyti pažeidžiant reikalavimus bei galimai netinkamai panaudojus lėšas
ELTA anksčiau skelbė, kad LGGRTC įtardamas galimus pažeidimus dėl Lietuvos laisvės kovotojams bei sovietinės okupacijos aukoms skirtų paminklų statymo aplinkybių Iniciavo du vidinius tyrimus. Šių tyrimų išvadose akcentuojama, kad šie paminklai, kurie buvo statyti prie ankstesniųjų LGGRTC vadovybių, gali būti pastatyti pažeidžiant reikalavimus ir netinkamai panaudojant valstybės biudžeto lėšas.
„Neturint detalizuotų sprendinių, medžiagų ir kiekių žiniaraščių, neaiškus pagrindas, kuriuo buvo atlikti viešieji pirkimai darbams atlikti, kaip buvo vykdoma atliekamų darbų kontrolė, su kuo buvo derinami sprendinių pakeitimai, kokiu pagrindu buvo atliekami apmokėjimai už įvykdytus darbus. Atsižvelgiant į tai – paminklų įgyvendinimo procesas nebuvo tinkamai valdomas“, – skelbiama LGGRTC vidinio tyrimo išvadose, kurias gavo ELTA.
Taip pat pažymima, kad atliktų darbų aktuose deklaruojami atlikti darbai ne tik neatitinka projektinių sprendinių (atvejais, kai jie pateikti), bet ir faktiškai atliktų darbų kiekių, netinkamai nurodomas atliktų darbų matavimo vienetas.
Tyrimas taip pat konstatuoja, kad atliktų darbų aktuose yra atvejų, kai nurodomi darbai, kurie nėra susiję su projekto įgyvendinimu arba nebuvo faktiškai atlikti. Taip pat yra atvejų, kai darbai ar medžiagos dubliuojamos per kelias sąskaitas-faktūras.
Atsižvelgiant į šiuos nustatytus pažeidimus rekomenduojama atlikti paminklų įrengimo darbų sąmatų ekspertizę.
Reaguodama į šiuos LGGRTC atliktų tyrimų rezultatus Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė džiaugiasi, kad įstaigos užsisenėjusios problemos naujosios vadovybės yra sprendžiamos. Visgi, pasak jos, jei Genocido tyrimo centrui nepavyks šios situacijos išspręsti pačiam, iniciatyvos galėtų imtis Seimas.
„Manau, kad svarbu, jog vadovybė to neignoruoja ir imasi nagrinėti, suprasti problemos dydį ir spręsti tai. Jeigu matysime, kad vis dėlto neužtenka kažkokios valios, nagrinėjimo, tuomet Seimas galėtų apsiimti parlamentinę kontrolę vykdyti“, – sakė P. Kuzmickienė.
„Bet kokiu atveju, esant tokiems įtarimams ir išvadoms manau, kad būtina yra išsiaiškinti situaciją“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad anksčiau atliktas LGGRTC vidinis tyrimas parodė, kad įstaigai priklausančiam Memorialiniam departamentui organizuojant 12-kos paminklų statybą buvo visiškai nesilaikyta projektavimo reikalavimų. Kaip informavo LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, dėl nesutvarkytų paminklų dokumentų stringa ir jų perdavimo savivaldybėms procedūra.
Atliktas tyrimas apėmė 12 LGGRTC Memorialinio departamento užsakytų paminklų projektų ekspertizę. Tyrimas buvo atliktas dėl Rokiškio rajone LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. signatarams Vytautui Gužui-Kardui ir Leonardui Grigoniui-Užpaliui pastatytų paminklų. Taip pat dėl paminklų skirtų Adolfui Ramanauskui-Vanagui skirtam paminklui Lazdijuose, Aleksandrui Grybinui-Faustui Šakių rajone, Lazdijų krašto partizanams Seirijuose.
Taip pat aiškintasi ir dėl paminklų skirtų Rygiškių Jono gimnazijos žuvusiems mokiniams Marijampolėje, žuvusiems partizanams palaidotiems Švedriškės kaimo kapinėse Ignalinos raj., sunaikintai LR tarpukario vyriausybei Kaune, Jonui Žemaičiui – Vytautui ir Petrui Bartkui – Žadgailai Raseiniuose, Biržų krašto Dariaus ir Girėno rinktinės bei Vyčio apygardos žaliosios rinktinės partizanams, Prienų ,,Žiburio“ gimnazijos mokiniams ir mokytojams, Aleksandrui Barauskui Ūtos kaime, Varėnos raj.
Bendra šių paminklų suma siekia apie 183 tūkst. eurų.