Tai – pirmasis neformalus ES užsienio reikalų ministrų susitikimas Ukrainoje, Delfi patvirtino G. Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.
Ministrai susitiks su Ukrainos pareigūnais, aptars šalies poreikius atremiant Rusijos agresiją.
ES užsienio reikalų įgaliotinis J. Borrellis sakė, kad vizitu demonstruojama parama Ukrainai.
Tai yra pirmas kartas, kai toks visų 27 ES valstybių atstovų susitikimas vyks ne ES šalyje, sakė J. Borrellis. Jis pat į Ukrainą atvyko jau šeštadienį.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Kyjive dar nebuvo apsilankiusi tokia didelė užsienio politikų grupė. Kaip įprasta vykstant karui, apie tokias keliones iš anksto neskelbiama.
Beje, Lenkija į pokalbius Kyjjive delegavo savo viceministrą. Kaimyninių šalių santykius šiuo metu temdo Varšuvos sprendimas dėl ukrainietiškų grūdų importo draudimo. Ne ministro, o tik aukšto diplomato laukiama ir iš Rusijai draugiškos Vengrijos.
Kaip vieną susitikimo temų J. Borrellis įvardijo savo pasiūlymą prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus dėl karinės paramos Ukrainai ir ES lėšomis, be kita ko, paremti modernių naikintuvų bei raketų finansavimą. J. Borrellis nori nuo 2024-ųjų iki 2027 m. kasmet mobilizuoti 5 mlrd. eurų. Tačiau sprendimo per susitikimą Kyjive nesitikima. Tokiuose neoficialiuose susitikimuose vyksta politinės diskusijos.
Susitikime gali būti kalbama ir apie Ukrainos stojimo į ES perspektyvą. Šalis nuo 2022 m. birželio oficialiai yra ES kandidatė. Dėl derybų pradžios sprendimą vienbalsiai turi priimti visos 27 ES šalys. Viena iš Ukrainai keliamų sąlygų yra stipresnė kova su korupcija.
Landsbergis tikisi, kad ES užsienio ministrai išsklaidys abejones dėl paramos Ukrainai
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, kad Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikimas Kyjive išsklaidys abejones ir pasiųs aiškią žinią dėl Vakarų paramos Ukrainai.
„Tikiuosi, kad šios dienos susitikimas paneigs visas abejones dėl paramos Ukrainai ir pasiųs aiškią žinią, kad Europa darys viską siekdama Ukrainos pergalės ir tai patvirtins realiais veiksmais.
Tikiu, jog galime sakyti, kad esame labai rimtai įsipareigoję Europos Sąjungos plėtrai, nuolatinei karinei pagalbai Kyjivui“, – prieš prasidedant ES Užsienio reikalų tarybai sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Politikas nurodė, kad Vakarų pasaulis turi skirti dėmesį ne tik Rusijos grėsmei, bet ir kitiems pavojų keliantiems autoritariniams režimams. G. Landsbergio nuomone, globalūs neramumai yra tarpusavyje susiję įvykiai.
„Turime nerimauti ne tik dėl Rusijos, bet ir kitų diktatorių, kitų autoritarinių režimų, kurie atidžiai stebi, kaip Vakarai reaguos į išsitęsusį karą prieš Ukrainą. Ar sugebėsime sutelkti jėgas ir atremti autoritarinę Rusiją taip, kad kiti, turintys savų planų, tai taip pat įvertintų? Manau, kad neramumai, kuriuos matome Vakarų Balkanuose, Pietų Kaukaze, Sahelyje – nemanau, kad jie yra individualūs ir nesusiję. Manau, kad jie yra susiję“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Jeigu Ukraina nelaimės, to matysime tik daugiau“, – prognozavo jis.
Pirmadienį G. Landsbergis dalyvauja pirmą kartą Ukrainoje vykstančiame neformaliame ES reikalų ministrų susitikime. ES ministrai susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, taip pat kitais pareigūnais.
Susitikimo metu ES šalių ministrai aptars saugumo įsipareigojimus ir paramą Kyjivui, prezidento V. Zelenskio siūlymą Taikos formulei.
Kyjive taip pat planuojamas atskiras Šiaurės-Baltijos šalių ministrų susitikimas su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba.