L. Linkevičius: JAV iš anksto įspėjo Lietuvą dėl CŽV kalėjimų

Jungtinės Valstijos buvo iš anksto įspėjusios Lietuvą, kad Senatas skelbs ataskaitą apie JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kankinimus, kurie buvo vykdomi slaptuose įkalinimo centruose, vienas iš kurių galėjo būti ir Lietuvoje.

„Mes buvome įspėti, kad toks raportas pasirodys“, - BNS trečiadienį sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak ministro, Lietuva iš anksto nežinojo ataskaitos turinio, o jai pasirodžius dėl tolesnių veiksmų turėtų spręsti Lietuvos prokuratūra, kuri gali kreiptis dėl papildomos informacijos.

„Tokie dalykai yra nepriimtini ir jokie žmogaus teisių pažeidimai netoleruotini. Labai sveikintinas prezidento Baracko Obamos  administracijos pareiškimas prieš penkerius metus, kad to nebus. Bet jeigu faktai atsiranda, tai jie privalo būti tiriami, ir neabejoju, kad tai bus daroma“, - sakė ministras.

JAV prieš ataskaitos paskelbimą konsultavosi su partneriais

Jungtinės Valstijos konsultavosi su partneriais, prieš JAV Senatui paskelbiant ataskaitą apie slaptą Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) programą įtariamiesiems terorizmu tardyti, teigia JAV ambasada Vilniuje.

„Konsultavomės su partneriais prieš paskelbdami ataskaitą“, - BNS trečiadienį sakė ambasados atstovė Rima J. Vydmantas, paklausta, ar Lietuva buvo perspėta, kad bus paskelbta ataskaita.

Ji nekomentavo, ar JAV yra pasirengusi pateikti Lietuvai informaciją tyrimui dėl spėjamo CŽV kalėjimo Lietuvoje.

„Neturime komentaro“, - taip į šį klausimą atsakė ambasados atstovė.

JAV Senato ataskaitoje nėra įvardijamos konkrečios šalys, kuriose buvo įrengti slapti CŽV kalėjimai. Žmogaus teisių gynėjai ir parlamentarai teigia, kad sugretinus Lietuvos ir JAV parlamentinius tyrimas galima daryti prielaidą, jog prie Vilniaus veikė vienas iš ataskaitoje nurodytų centrų, kuris uždarytas 2006 metais.

L. Graužinienė: dėl galimų CŽV kalėjimų Lietuvoje reikia prašyti įrodymų

Dėl galimai buvusių JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų Lietuvoje reikia prašyti JAV įrodymų, tuomet būtų prasme atnaujinti tyrimą, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Kai vėl grįžta klausimas, ir vėl minima Lietuva, be abejo, reikės turbūt domėtis iš naujo, kokia ten situacija buvo. Bet buvo sudaryta komisija, ji tyrė, ir visi aukščiausi pareigūnai neigė, tuo metu dirbę. Vis dėlto turėsime aiškintis, jei tai tiesa, bet, manau, visų pirma turi pateikti įrodymus, ir mūsų prokuratūra kreipėsi (į JAV - red.), prašė pateikti įrodymus, bet tų įrodymų nebuvo. Jei dabar bus platesnės informacijos, ne abejo, bus grįžta prie nagrinėjimo“, - trečiadienį Žinių radijui sakė L.Graužinienė, komentuodama antradienį paskelbtą JAV Senato ataskaitą dėl CŽV tardymo programos.

„Ta papildoma informacija būtina“, - pridūrė Seimo pirmininkė.

Lenkijos prokurorai, tiriantys bylą dėl slaptų CŽV slaptų kalėjimų Lenkijoje, antradienio vakarą nurodė prašysiantys galimybės susipažinti su JAV Senato ataskaita, nagrinėjančia sučiuptų įtariamų tarptautinių džihadistų tinklo „ al Qaeda“ narių brutalaus tardymo detales. Įtarimų dėl slaptų kalėjimų yra sulaukusi ir Lietuva.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su JAV Centrinės žvalgybos valdyba ( CŽV)siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavusi duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti. Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.

Premjeras tikisi diskusijos parlamente

Po JAV Senato paskelbtos ataskaitos premjeras Algirdas Butkevičius tikisi diskusijų Seime dėl spėjamo Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo, tuo metu ankstesniam parlamentiniam tyrimui vadovavęs konservatorius Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad jį atnaujinti nėra reikalo.

„Seime bus diskusija tokia ir aš tikiuosi, kad Seimas pratęs toliau šitą tyrimą, nes, kaip žinot, tuo metu, kada buvo gauta ta informacija ir vadovaujantis ta gauta informacija buvo atliktas tokio lygio tyrimas, ir jie toliau nebegalėjo tęst šito tyrimo. Bet aš manau, kad tikrai Seime bus diskusija ir priims sprendimą vienokį arba kitokį“, - žurnalistams trečiadienį sakė premjeras, paklaustas, ar nauja informacija gali būti pagrindas atnaujinti politinį tyrimą.

A.Anušauskas BNS teigė, kad antradienį paskelbtoje Jungtinių Valstijų ataskaitoje dėl CŽV veiklos yra objektyvių duomenų, kad kalėjimas Lietuvoje galėjo būti, tačiau parlamentinio tyrimo atnaujinti nėra reikalo.

„Parlamentinis tyrimas savo politinį vaidmenį savo laiku atliko. Lenkijoje, pavyzdžiui, tokio parlamentinio tyrimo nebuvo, bet buvo prokurorinis nuo 2008-ųjų, kuris tebesitęsia. Gal lenkų politikai norėtų daugiau kažką daryti šioje srityje - tai čia jų reikalas. O mes, aš manau, (savo darbą) padarėme ir tai ne mūsų tyrimo objektas, o prokuratūros“, - BNS sakė A.Anušauskas, kuris 2009-aisiais buvo tyrimą atlikusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas.

Jis pripažino, jog antradienį paskelbtoje JAV Senato Žvalgybos komiteto ataskaitos 500 puslapių santraukoje apie CŽV vykdytus kankinimus ir tardymus yra objektyvių duomenų, kad Lietuvoje CŽV kalėjimas galėjo veikti. Nors konkreti šalis ir neminima, JAV Senato ir Lietuvos parlamentinio tyrimo ataskaitos sugretinimas leidžia daryti pagrįstas prielaidas.

„Vis tik, pasirodo, yra (įrodymų), nepaisant to, kad tai yra užšifruota. Manau, prokuratūra turės įvertinti tas aplinkybes, kurios paskelbtos keliuose ataskaitos puslapiuose - tai sutampa ir su mūsų parlamentinio tyrimo išvadomis, kad politikai nebūdavo informuojami apie tai, kas yra patvirtinta. Taip pat yra nurodyta, kad buvo už tas paslaugas n milijonų suma sumokėta. Lietuva nebuvo įvardinta, bet kadangi sutapimai labai dideli, galima kelti klausimus, kuriuos, aš manau, prokuratūra turi įvertinti ir pamėginti atsakyti į juos“, - sakė parlamentaras.

Jis tikino, kad aplinkybes, ar prokurorams tęsiant tyrimą dėl CŽV kalėjimo Lietuvoje reikia kreiptis į JAV dėl papildomos informacijos, kuri yra įslaptinta ataskaitoje, turėtų įvertinti pati Generalinė prokuratūra.

„Didelė dalis minėtų pastraipų yra įslaptinta. Aš nežinau, ar JAV atsilieptų į Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą. Bet kuriuo atveju, prokuratūra turi savo vaidmenį iki galo atlikti“, - sakė jis.
JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą CŽV kalėjimo egzistavimą Lietuvoje, 2009-ųjų pabaigoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavo duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti. Šių metų vasarį Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti kalinamas Saudo Arabijos pilietis. Vykdyti tyrimą prokurorus įpareigojo teismas.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Redress“ praeitą rudenį pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.

Žmogaus teisių aktyvistai ragina Lietuvos prokuratūrą kreiptis į JAV 

Žmogaus teisių aktyvistai trečiadienį paragino Lietuvos prokurorus kreiptis į Jungtines Valstijas su prašymu suteikti visą ataskaitą apie slaptus Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimus, kurių vienas galėjo veikti Lietuvoje.

Pasak Žmogaus teisių instituto stebėjimo ekspertės Mėtos Adutavičiūtės, JAV Senato paskelbta ataskaita sustiprina įtarimus, kad slaptame centre prie Vilniaus galėjo būti tardomas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawis.

Ekspertės teigimu, ataskaita leidžia teigti, jog saugumo pareigūnai žinojo apie atliekamus veiksmus, tačiau tuometinis prezidentas galėjo pilnos informacijos ir neturėti.

„Informacijos tikrai pakanka, kad bylą tiriantis prokuroras kreiptųsi į JAV institucijas ir prašytų suteikti visą ataskaitą“, - BNS trečiadienį sakė instituto patarėja Mėta Adutavičiūtė.

Anot jos, sugretinus Lietuvos parlamentinio tyrimo ir JAV Senato ataskaitos informaciją, darytina prielaida, jog Lietuvoje galėjo veikti „violetiniu“ amerikiečių ataskaitoje vadinamas centras.

„Iš ataskaitos matyti, kad būtent M.al-Hawsawi galėjo būti laikomas šiame violetiniame suėmimo centre ir iš jo jis buvo perkeltas dėl didelių sveikatos problemų ir dėl to, kad čia jam nebuvo teikiama medicinos pagalba“, - sakė ji.

„Violetinis“ centras ir atsisakymas suteikti medicinos pagalbą M.al-Hawsawiui aprašomi JAV Senato ataskaitos 98, 99 ir 154 puslapiuose. Ataskaitą galima perskaityti adresu http://www.intelligence.senate.gov/study2014/sscistudy1.pdf.

Anot ataskaitos, „violetinis“ centras buvo uždarytas 2006 metais.

Dokumente užsimenama apie tiksliai neįvardijamus „milijonus dolerių“, kurie skirti „supratimui parodyti“. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad neįvardijamas valstybės pareigūnas „turbūt turėjo nepilną supratimą“ apie centro funkcijas. M.Adutavičiūtės nuomone, galima manyti, kad šiuo metu kalbama apie valstybės vadovą.

Dokumente taip pat rašoma, kad „šalies pareigūnai atsisakė priimti CŽV sulaikytąjį Mustafą Ahmadą al-Hawsawį į vietos ligoninę, nepaisant ankstesnių diskusijų su šalies atstovais apie tai, kaip būtų sprendžiama sulaikytojo medicinos klausimai kritiniu atveju“.

„Iš ataskaitos akivaizdu, kad kažkokie neįvardyti pareigūnai tiksliai žinojo, kas ten vyksta, žinojo, kad suimtieji turi didelių sveikatos problemų ir dėl to jiems reikia gydymo, ir nedavė sutikimo gydymą suteikti vietos ligoninėje“, - BNS sakė ji.

Lietuvos Generalinė prokuratūra vasario mėnesį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti kalinamas Saudo
Arabijos pilietis. Vykdyti tyrimą prokurorus įpareigojo teismas.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Redress“ praeitą rudenį pareiškė, jog „labai tikėtina“, kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis M.al- Hawsawis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.

M.Adutavičiūtės nuomone, šiuo metu pakanka duomenų, kad M.al-Hawsawis tyrime būtų pripažintas nukentėjusiuoju.

Nevyriausybinių organizacijų teigimu, vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-ųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo išgabentas į Maroką. Lietuva kaip tolesnė maršruto vieta išskirta įvertinus skrydžių duomenis, spėjamą kitų įtariamųjų judėjimą.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau jį nutraukė, pareiškusi, jog negavo duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos CŽV kaliniams laikyti.

Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.