Ministro teigimu, bandymai stabdyti ratifikavimą prisidengiant religiniais samprotavimais yra nekorektiški. Jis atmetė nuogąstavimus, esą dėl socialinės lyties sąvokos teks keisti Konstituciją, nors pripažino, kad pats terminas (gender) išverstas nekorektiškai.
Kalbėdamas Seime vykstančioje konferencijoje, ministras atkreipė dėmesį, kad aktyviausiai prieš Stambulo konvenciją pajėgas telkia Rusija.
„Rusija būtent mobilizuoja jėgas, lyg ir saugodama dvasines ir moralines vertybes, irgi gindama tuos pseudo nuostatus, kurių nėra konvencijoje. Lyties sąvoka, ko gero, versta nelabai korektiškai, bet čia kalba ne apie sąvokas, mes nekalbame ir apie pokyčius, galimai darytinus Konstitucijoje. Iš karto noriu užbėgdamas už akių pasakyti, kad jei kas nors mano, kad mes turėsime keisti Konstituciją, peržiūrėti sąvokas, netiesa visa tai“, – sakė ministras.
„Galbūt pasitarnaus tam tikru pavyzdžiu ir tai, kad daugelis šalių, gana katalikiškų, yra ratifikavusios Stambulo konvenciją. Tokios, kaip Lenkija, Malta, Italija, pačiu artimiausiu metu tai keltina padaryti Vengrija, Kroatija. Prisidengiant kokiais nors ne visai natūraliai pateikiamais religiniais ar kitais samprotavimais sakyti, kad mes turėtume sustabdyti šį dokumentą, tikriausiai nekorektiška“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Ministras pažymėjo, kad konvenciją jis pasirašė prieš ketverius metus, tad neteisinga sakyti, esą ji stumiama buldozeriu, ir ragino priešingai – „patraukti tą buldozerį iš kelio ir pagaliau priimti sprendimą“.
L. Linkevičius akcentavo, kad smurtas prieš moteris yra opi problema, o šalies nuostoliai dėl smurto artimoje aplinkoje skaičiuojami apie 650 mln. eurų.
„Statistika rodo, kad smurtą patiria viena iš trijų moterų pasaulyje, Lietuvoje statistika ne ką kitokia. Ir tai yra ne tik moraliniai, socialiniai, bet ir ekonominiai kaštai, paskaičiuota, kad Lietuvoje žala gali būti apie 650 mln. eurų per metus. Jei kalbame apie suluošintus gyvenimus, vaikų likimus, turėtume atkreipti dėmesį į tai, kad 90 proc. smurtautojų šeimose vis dėlto yra vyrai, ir (Lietuvos) visuomenės požiūris tikrai išsiskiria iš Europos Sąjungos narių, virš 40 proc. smurtautojų mano ir yra įsitikinę, kad pati auka kalta, kad smurtaujama. Tai irgi rodo iškreiptą požiūrį“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė abejojantis, ar yra prieštaraujančiųjų konvencijoje iškeltiems tikslams, jis taip pat sutiko, kad Lietuvai turint vieną terminą „lytis“, sudėtinga perkelti angliškąjį terminą „gender“. Jis konvencijoje apibrėžiamas kaip „socialiai sukonstruoti vaidmenys, elgesys, požymiai, kuriuos konkreti visuomenė mano esant tinkamus moteriai ar vyrui“.
„Abejoju, kad šioje salėje yra žmonių, kurie nesutiktų su pagrindiniais konvencijos tikslais. Tai, kas kelia diskusijas Lietuvoje, yra ne konvencijos tikslai, o konkrečių konvencijos nuostatų interpretavimas, apibrėžimų, konvencijos taikymo srities suvokimas“, – sakė L. Kukuraitis.
„Nuo 1955-ųjų tarptautiniame kontekste labai išplėsta „gender“ sąvoka Lietuvoje pasiekė teisiniais dokumentais, tarptautinėmis programomis, įvairiausiais būdais. Turėdami vieną lyties terminą sunkiai į jį besutalpiname įvairius dabartinės lyties raiškos aspektus. Tikrai apmaudu, kad mūsų nepadaryti namų darbai, neišspręsti nesutarimai dėl lyties sąvokos ir sampratos gesina valstybės vadovų ir visos visuomenės įsipareigojimą šiam svarbiam tarptautiniam susitarimui“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad nors Lietuvoje yra daug teisės aktų, kurie prisideda prie Stambulo konvencijos iškeltų tikslų, tačiau tiek teisinei bazei, tiek socialinei praktikai trūksta „bendro sisteminio požiūrio, kurį pasiūlo Stambulo konvencija, kad visos sistemos – teisingumo, sveikatos, socialinė, švietimo – veiktų išvien ir „sudarytų išsamią, nuoseklią nepakantumo smurtui terpę“.
Ministras išsakė viltį, kad vykstanti konferencija padės „pagilinti suvokimą, atmesti išankstines nuostatas ir artinti pozicijas“ dėl skirtingų „socialinės lyties“ interpretacijų.
Prieš konvenciją pasisakęs Žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas tvirtino, kad „konvencijos idėja neginčijamai patraukli“, nes „moterį kaip fiziškai silpnesnę lytį reikia saugoti visomis priemonėmis“, tačiau su smurtu kovoti reikia ne ratifikuojant konvenciją, o šalinant smurto priežastis, kuriomis įvardijo alkoholizmą ir skurdą.
Kartu jis sakė, kad ratifikuodama konvenciją Lietuva ją iš karto pažeistų dėl skurde gyvenančių žmonių ir socialinės atskirties: „Kai kurios konvencijos nuostatos galbūt priimtinos ekonomiškai išsivysčiusioms šalims, bet visiškai nedera su kasdiene daugelio moterų aplinka Lietuvoje“.
„Substancinė vyro ir moters lygybė yra tiesiog negalima, neįmanoma, nes gamtinė skirtis neįveikiama“, – teigė jis ir pridūrė, kad „nacionalinėje kultūroje vyrauja moters, motinos, draugės, žmonos, mokytojos, švietėjos aukštinimas ir garbinimas“.
„Moters aukštinimo paradigma įtvirtinta ikimokyklinio auklėjimo įstaigų, mokyklų programose, vadovėliuose. Jokių smurtą prieš moteris pateisinančių ar skatinančių nuostatų lietuvių kultūroje ir tautos tradicijose nėra. Kas kita, jei kalbame apie populiariąją ir reklamos kultūrą, kuri neretai paverčia moterį seksualizuotu objektu, nevengia patyčių ir netiesioginio smurto propagandos. Ši kultūra nėra išaugusi iš mūsų nacionalinių tradicijų, tai liberalosios, hedonistinės kultūros apraiškos, susijusios su verslo puoselėjimu vartojimo kultu“, – kalbėjo V. Budnikas.
Seime penktadienį buvo diskutuojama, ką Europos Tarybos Stambulo konvencijos ratifikavimas reikštų Lietuvai.
Konvencijos šalininkai ragina Seimą ratifikuoti dokumentą teigdami, kad tai yra išsamiausia tarptautinė sutartis dėl kovos su smurtu šeimoje bei prieš moteris. Kritikams nepriimtinas konvencijoje minimas lyties kaip socialinio konstrukto apibrėžimas bei įpareigojimas mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Konvencijoje teigiama, kad dokumento nuostatas „šalys įgyvendina nediskriminuodamos asmens dėl biologinės lyties, socialinės lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų“.
Lietuvos vyskupai bei kai kurios nevyriausybinės organizacijos teigia, kad konvencijos požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine prigimtimi.
Stambulo konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą bei smurtautojų baudžiamąją atsakomybę. Konvencija paremta nuostata, kad smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu, tad joje įtvirtintas valstybių įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.
Lietuvą ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją balandį paragino Vilniuje viešėjęs Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas, sakydamas, kad šaliai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.
Konvencija įsigaliojo 2014 metais, kai ją ratifikavo 10 Europos Tarybos valstybių narių. Šiuo metu konvenciją yra ratifikavusios 22 valstybės, tarp jų Lietuvos kaimynė Lenkija, taip pat Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Turkija ir t.t. Stambulo konvenciją taip pat ratifikavo Europos Sąjunga.