„Neskubėčiau su kategoriškais vertinimais. Dialogo ir geros kaimynystės dvasioje Lietuva ir Lenkija pajėgios pačios spręsti visus klausimus, kurios susijusios su tautinėmis mažumomis“, - BNS trečiadienį sakė ministras.
Tai jis sakė po to, kai Lenkijos lietuviai ir vokiečiai pasipiktino naujojo šalies vadovo Andrzejaus Dudos sprendimu blokuoti įstatymą, kuris būtų leidęs įteisinti tautinių mažumų kalbas apskričių lygiu. Šiuo metu tautinių mažumų kalbos kaip pagalbinės Lenkijoje įteisintos žemesniu valsčių lygiu. Pagalbinės kalbos statusas leidžia kreiptis į institucijas tautinės mažumos kalba, tačiau atsakymas pateikiamas valstybine kalba.
„Tai būtų buvęs pagerinimas, bet negalima sakyti, kad veto pablogina situaciją. Neskubėčiau smerkti“, - kalbėjo L.Linkevičius.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje į valdžios institucijas reikia kreiptis valstybine kalba, nors, pasak ministro, „niekas nežiūri biurokratiškai“, ir Lietuvoje „jei kažkas kreiptųsi elektroniniu paštu tautinių mažumų kalba, niekas tokio kreipimosi neignoruotų“.
„Tikėkime, kad abi pusės, ir Lenkija, ir Lietuva jautriai žiūrės į tautinių mažumų kalbas, kaip numato ir tarptautinės konvencijos, ir manau, kad tikrai rasime bendrą kalbą“, - sakė L.Linkevičius.
„Mums tikrai labai svarbu, kad lietuvių tautinei mažumai Lenkijoje būtų sudarytos palankios sąlygos puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Suprantu, kad to nori ir Lenkija, kad lenkų tautinei mažumai taip pat būtų sudarytos sąlygos. Tai mūsų vidaus politikos reikalai, ir turime įgyvendinti lūkesčius pagal tarptautinę teisę ir pagarbą žmogaus teisėms“, - pridūrė ministras.
Lenkijos parlamentaras Mironas Syczas Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad šiuo įstatymu Varšuva norėjo parodyti pavyzdį Lietuvai, kaip reikia pagarbiai elgtis su tautinėmis mažumomis.
Įstatymo vetavimas užkirto kelią įteisinti lietuvių kalbą kaip pagalbinę kalbą Seinų apskrityje.
„Tai yra blogas ženklas“, - BNS trečiadienį sakė Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas.
Pasak A.Vaicekausko, įstatymas būtų svarbus tik keturioms Lenkijos apskritims, tarp jų - Seinų apskričiai.
„Tai nenoras saugoti tautinių mažumų kalbų. Jeigu kalba taptų pagalbine, jos statusas pasikeistų, ir būtų duodamas signalas daugumai, kad tą kalbą reikia gerbti“, - sakė jis.
Lenkijos prezidentas argumentavo, kad įstatymo įgyvendinimas brangiai kainuotų. A.Vaicekauskas šiuos argumentus atmetė, sakydamas, kad Lenkijos mastu tai nesukeltų problemų. Tautinės mažumos sudaro 2 proc. Lenkijos gyventojų.
A.Duda šiemet prezidento rinkimus laimėjo kaip konservatyvios „Įstatymo ir teisingumo“ partijos kandidatas. Ši partija sekmadienį laimėjo ir parlamento rinkimus.
„Nesakyčiau, kad jos („Įstatymo ir teisingumo“ partijos) sprendimai, kai ji valdė, buvo palankūs tautinėms mažumoms. Nežinau, ar galime tikėtis, kad šios kadencijos metu būtų šios pataisos įvestos“, - kalbėjo A.Vaicekauskas.
Pasak A.Vaicekausko, Seinų apskrityje gyvena 5 tūkst. lietuvių, daugiausia - Punsko valsčiuje.
Lenkijos vokiečių bendruomenei atstovaujantis parlamentaras Ryszardas Galla (Ryšardas Gala) Lenkijos žiniasklaidai pareiškė, kad veto „atrodo kaip politinis sprendimas, kuris pakerta idėją, kad A.Duda yra visų Lenkijos gyventojų prezidentas“. Lenkijoje gyvena per 100 tūkst. vokiečių.