„Tai yra didelis žingsnis. Mes turime jį adekvačiai įvertinti ir koreguoti mūsų politiką Baltarusijos atžvilgiu“, - BNS pirmadienį sakė ministras.
Paklaustas, ar ES turėtų atšaukti arba švelninti sankcijas Minskui, ministras atsakė: „Šiuo aspektu mes taip pat turėtume tartis. Nenoriu užbėgti už akių, turime konsultuotis, bet tai yra pagrindas peržiūrėti (sankcijas).“
„Jeigu lyginsime su Rusija, neturėtų būti taip, kad sankcijų prieš Baltarusiją būtų daugiau negu prieš Rusiją, kai ji vykdo agresiją prieš kaimyninę šalį“, - teigė L.Linkevičius.
Tai ministras kalbėjo po to, kai prezidento rinkimams besiruošiantis A.Lukašenka suteikė malonę opozicijos aktyvistams, tarp jų - nuo 2010 metų kalintam Nikolajui Statkevičiui, kuris balotiravosi į prezidentus. Šiuos asmenis Vakarai vadino politiniais kaliniais.
„Sveikiname šitą sprendimą. Tai yra teigiamas žingsnis reikiama kryptimi - tai, ko mes nuosekliai ir nuolatos reikalavome. Politinių kalinių buvimas labai komplikavo dialogą tarp ES ir Baltarusijos“, - kalbėjo L.Linkevičius.
Socialdemokratas ministras pripažino, kad vertinant kalinių paleidimą „sunku išvengti sąsajų“ su spalio 11 dieną vyksiančiais prezidento rinkimais, bet teigė, kad „nepaisant to, pats faktas yra įvykęs ir tai turėtų pakoreguoti tolimesnį požiūrį ir politiką Baltarusijos atžvilgiu“.
L.Linkevičius, kuris šį mėnesį Ukrainoje buvo susitikęs su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi, kartu pridūrė, kad vien šis žingsnis „neišsprendžia visų mūsų takoskyros problemų“.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka opozicionierių paleidimą pavadino A.Lukašenkos „žaidimais norint įtikti Europos Sąjungai“.
„Jis supranta, kad konfrontuoti labai neina. Manau, kad grynai toks žingsnis siekiant šiek tiek atšilimo santykiuose su ES. Gal ir finansinių kokių vilčių turi“, - BNS sakė B.Juodka.
B.Juodka atkreipė dėmesį, kad paleistieji net neprašė malonės.
Seimo opozicijos lyderis, buvęs premjeras konservatorius Andrius Kubilius ragino neskubėti daryti išvadų dėl šio A.Lukašenkos žingsnio ir palaukti, kaip vyks prezidento rinkimai.
„Nes pastarąjį kartą iki rinkimų 2010 metais mes taip pat turėjome daug vilčių. A.Lukašenka rodė daug pozityvių ženklų Vakarams, o pamename, kuo baigėsi rinkimai, rinkimų naktis, ir paskui visi opozicijos kandidatai prezidento rinkimuose buvo persekiojami ir sodinami į kalėjimus“, - BNS sakė A.Kubilius.
Anot jo, panašų manevrą su politinių oponentų išlaisvinimu paskutiniu Europos diktatoriumi vadintas Baltarusijos prezidentas atliko bent šešis-septynis kartus.
„Šiuo atžvilgiu galime pasveikinti tokį sprendimą, tačiau avansu duoti kokį nors labai pozityvų vertinimą būtų labai per anksti“, - pabrėžė A.Kubilius.
Jo tvirtinimu, A.Lukašenka jau kurį laiką demonstruoja pastangas suartėti su Vakarais.
„A.Lukašenka pastaruoju metu demonstruoja, kad jam Rusijos agresija Ukrainoje sukelia įvairių minčių, todėl tos pastangos suartėti su Vakarais stebimos ne pirmą dieną. (...) Tačiau, kaip rodo patirtis, tai nėra ilgalaikis jo principų pasikeitimas“, - pridūrė parlamentaras.
A.Lukašenka, vadovaujantis Baltarusijai nuo 1994 metų, kritikuojamas dėl savo autoritarinio valdymo ir kaltinamas žmogaus teisių organizacijų neužtikrinantis pilietinių teisių.
Jis buvo perrinktas ketvirtai kadencijai 2010 metų gruodį per rinkimus, kuriuos aptemdė griežtas susidorojimas su opozicija.