Kaip rašoma sprendimo projekte, Europos Komisija yra patvirtinusi sąrašą šalių, galinčių pretenduoti į Europos kultūros sostinės statusą – Lietuvai ir Liuksemburgui skirti 2022 metai.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva oficialia paraiška dėl Europos kultūros sostinės statuso suteikimo į Europos Sąjungos institucijas turės kreiptis 2016 metais, o iki to laiko Lietuvoje per metus turės įvykti vidinis Lietuvos miestų konkursas, siūlome šiam projektui pradėti ruoštis nedelsiant“, – rašoma sprendimo projekte, kurį parengė Kultūros ir turizmo plėtros skyrius.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius. Tai buvo viena pirmųjų iš Rytų Europos ir Baltijos valstybių sostinių, gavusių prestižiniu laikomą Europos kultūros sostinės statusą. Šį statusą 2005 metais suteikė Europos Taryba. Europos kultūros sostine Vilnius 2009-aisiais tapo kartu su Austrijos miestu Lincu.
Vilniaus Europos kultūros sostinės programa ir jos įgyvendinimas sulaukė prieštaringų vertinimų.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas BNS sakė, kad Vilniaus atvejis nuo minties neatbaido.
„Geriausia mokytis iš kitų klaidų. Kaunas išties skiria pakankamai lėšų ir dėmesio kultūrai, daromi sėkmingi renginiai – Kaunas Jazz, Pažaislio festivaliai, Kaunas Hanza dienos. Kai kurių dalinės nesėkmės mums ūpo nenumuša – mes nusiteikę parodyti, kad gali būti ir sėkmingų pavyzdžių“, – kalbėjo A.Kupčinskas.
Taip pat siūloma dalyvauti konkurse ir 2018 metais tapti Lietuvos kultūros sostine: tai metai, kai Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį. Sprendimo projekte rašoma, kad tuomet atkurtoje valstybėje Kaunas tapo laikinąja Lietuvos sostine. Be to, šai metai, kai Kaunas mini 610 metų Magdeburgo teisių suteikimo sukaktį ir siekia organizuoti Tarptautines Hanza dienas.
„Mes suprantame tuos įsipareigojimus – kad organizavimui pinigai nenukris iš kažkur labai dideli, kad reikės ir savų įdėti. Mes tam pasirengę. Tarptautinių renginių patirties turime, tuos įsipareigjimus mes ant savo kailio esame pajutę ir tai mūsų neatbaido nuo tos minties“, – tvirtino A.Kupčinskas.