64 proc. nesusituokusių respondentų teigia esantys laimingi
Tyrimo rezultatai parodė, kad lietuviai, paprašyti įvertinti savo laimės lygį, nėra linkę į kraštutinumus. Pavyzdžiui, visiškai laimingi teigia vos 3,4 proc., o visiškai nelaimingi – 0,6 proc. respondentų. Esantys labai nelaimingi teigė 3,1 proc., šiek tiek nelaimingi – 8,2 proc. apklaustųjų, arba kas dvyliktas respondentas. Taigi laimingais savęs laikančių žmonių Lietuvoje bet kuriuo atveju daugiau nei nelaimingų. 2,4 proc. apklaustųjų apskritai nežinojo, ką atsakyti į klausimą, ar jie jaučiasi laimingi.
„Apibendrinant galima teigti, kad didžiosios dalies Lietuvos gyventojų laimės pojūtis yra vidutiniškas – kas trečias lietuvis jaučiasi nei laimingas, nei nelaimingas. Taip pat reikia pastebėti, kad daugiau yra laimingų nei nelaimingų žmonių – šiek tiek, labai arba visiškai laimingas teigė esantis kas antras respondentas (t.y. 51, 4 proc.), o visiškai, labai arba šiek tiek nelaimingais jautėsi tik kas dešimtas apklaustasis (t. y. 11,9 proc.)“, - teigė Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto mokslo darbuotoja dr. Ligita Šarkutė.
Pasak mokslininkės, laimingesni jaučiasi esantys vyrai nei moterys, tačiau skirtumas tarp jų labai nedidelis. Laimės pojūčiui didelės įtakos turi amžius – kuo žmogus jaunesnis, tuo jaučiasi laimingesnis, ir atvirkščiai.
„Tai greičiausiai galima aiškinti senyvame amžiuje užklumpančiomis ligoms, taip pat mažomis pensijomis. Laimės pojūčiui įtakos turi ir tai, ar žmogus gyvena ne vienas – kuo didesnis skaičius artimųjų, gyvenančių vienuose namuose, tuo laimingesni respondentai teigia esantys. Nelaimingiausi yra našliai ir oficialiai išsiskyrę asmenys – atitinkamai 20,6 ir 18,8 proc. jų teigė besijaučiantys visiškai, labai arba šiek tiek nelaimingi.
Mažiausiai nelaimingų žmonių yra tarp vedusių ir ištekėjusių apklaustųjų (6,9 proc.) bei tarp niekada santuokos neturėjusių lietuvių (9,8 proc.). Pastarąją grupę apskritai galima laikyti laimingiausiais žmonėmis – tarp jų šiek tiek, labai arba visiškai laimingi teigė net 64 proc. respondentų. Nežinau, kaip tai paaiškinti. Galbūt žmonės, turėdami daugiau laisvo laiko, geriau save realizuoja. Iš visų sukūrusiųjų šeimas respondentų teigė, kad yra šiek tiek, labai arba visiškai laimingi, 59,5 proc. respondentų“, - pasakojo L. Šarkutė.
Dažniau laimingi jaučiasi didmiesčių gyventojai
Tuo tarpu didelio skirtumo tarp kaimo ir miesto nepastebėta. Tiesa, daugiau laimingų žmonių (nors šiek tiek, labai arba visiškai) buvo didmiesčiuose (62,3 proc.) nei miestuose ir miesteliuose (51,1 proc.) bei kaimuose (45,6 proc.), tačiau nelaimingų žmonių skaičius didmiesčiuose ir kaimuose panašus – atitinkamai 10,2 proc. ir 11,5 proc. Miesteliuose nelaimingi jautėsi 14,9 proc. gyventojų.
Jei lygintume apskritis, daugiausiai laimingų žmonių gyvena Alytaus (66,7 proc.), Kauno (60,3 proc.) ir Klaipėdos (55,7 proc.) apskrityse. Vilniaus apskrityje esantys nors šiek tiek, labai arba visiškai laimingi teigė pusė respondentų. Mažiausiai laimingų žmonių, kaip rodo apklausa, yra Telšių (40,3 proc.), Tauragės (40,9 proc.) ir Panevėžio (41,9 proc.) apskrityse. Tauragės apskritis išskirtinė dar ir tuo, kad joje nei vienas respondentas nepasirinko atsakymo, kad yra visiškai laimingas.
Reprezentatyvi apklausa atlikta 2011 m. lapkričio-gruodžio mėn. vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotus projektus „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“ ir „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena“.
L. Šarkutė pabrėžė, kad Lietuvos rodikliai panašiuose tyrimuose yra žemesni nei Europos šalių vidurkis. 2010-2011 m. atliktas Europos socialinis tyrimas, kuriame respondentų buvo prašyta dešimties balų skalėje įvertinti, ar apskritai jie yra laimingi, parodė, kad daugiausiai aukščiausiais balais (t. y. 9 ir 10) savo laimę įvertinusių žmonių gyvena Danijoje (48,3 proc.), Norvegijoje (38,7 proc.) ir Šveicarijoje (38,3 proc.), o žemiausiais balais (0 ir 1) – Bulgarijoje (net 9,2 proc.), Ukrainoje (6,1 proc.) ir Graikijoje (4,3 proc.).
„Panašios kaip Lietuvoje proporcijos laimingų ir nelaimingų žmonių yra Vengrijoje (atitinkamai 20 proc. ir 4,2 proc.). Panašus laimingų žmonių skaičius yra ir Estijoje bei Kroatijoje, bet šiose šalyse yra mažiau nelaimingų žmonių nei Lietuvoje. Europos socialiniame tyrime dalyvavusių šalių vidurkis yra 23,8 proc. savo laimę įvertinusiųjų 9 ir 10 balų, ir 1,8 proc. savo laimę įvertinusiųjų 0 ir 1 balu. Nesuklysime teigdami, kad žmonių laimės pojūtis priklauso nuo šalies pragyvenimo lygio – kuo jis aukštesnis, tuo daugiau žmonių jaučiasi laimingi“, - teigė mokslo darbuotoja.
Teigiamos ir neigiamos emocijos užkrečia
Psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė, išgirdusi tyrimo rezultatus, pasidžiaugė, kad duomenys nėra tokie prasti, kaip galima būtų įsivaizduoti.
„Galbūt nepasitenkinimas tiesiog reiškiamas garsiau, be to, susidaręs įprotis ar mada akcentuoti neigiamus dalykus. Todėl aš nelabai mėgstu skaityti laikraščius – mat juose yra pakankamai daug negatyvios ir labai mažai pozityvios informacijos. Emocijos yra užkrečiamos. Jei kažkas šalia yra nusivylęs, kupinas neigiamų emocijų, mes ir patys pradedame taip jaustis. O jei kažkas šalia sako, kad nėra viskas taip blogai: esą tu pagalvok – ir tas gerai, ir anas gerai, - tai priverčia susimąstyti, ar iš tiesų taip blogai gyvename, kad turėtume nuolat skųstis.
Kai gyvenimas teka įprasta vaga – nieko nevyksta nei gera, nei bloga, žmogus užsnūsta ir jau nebežino – laimingas jis ar nelaimingas. Tarsi viskas gerai, bet tarsi kažko trūksta, bet ko – nežinia. Toks stabtelėjimas gali padėti susivokti. Kita vertus, šią vasarą turėjau netikėtos patirties. Po ilgos pertraukos keliavau autobusu su didele 48 žmonių grupe. Didžiausią įspūdį man padarė ne pati kelionė, o žmonės – kad niekas nevėlavo, nesiriejo, nesipiktino, negėrė, nesikeikė, turėjo jumoro jausmą. Taigi gal iš tiesų ne viskas taip blogai, kaip atrodo“, - svarstė pašnekovė.
Iš ko susideda laimės formulė
Anot D. Balčiūnienės, psichologiškai laimės jausmas labai siejasi su saugumu ir perspektyvos matymu. Jei žmogus jaučiasi pakankamai saugus, jis yra laimingas. Pavyzdžiui, yra pensininkų, kurie sako, kad jiems visiškai užtenka tų 800 litų ir visiškai patenkinti gyvenimu. Mat laimė slypi ne piniguose, o jausme, kaip žmogus, juos turėdamas, jaučiasi. Žmonės, kurie nuolat bijo, kad kažkas gali atsitikti, kad neišgyvens, neturės, už ką nusipirkti vaistų, maisto, susimokėti už šildymą, nesijaučia laimingi.
„Bandyta atrasti visokių laimės formulių. Pagrindiniai laimės komponentai – šeima, draugai, darbas arba veikla, sveikata, tačiau ne mažiau svarbūs ir vadinamieji maži džiaugsmai. Sugebėjimas džiaugtis mažais dalykais yra labai svarbus. Kartais maži dalykai atrodo nereikšmingi, bet jie gali pakankamai daug. Dar vienas laimės aspektas – pasaulėžiūra, kurios dėka mes gyvenimą įprasminame. Visi minėti komponentai yra pakankamai svarbūs – čia nėra hierarchijos“, - teigė psichoterapeutė.
Anot pašnekovės, senstant laimės pojūtis keičiasi. Vienaip laimę suvokia jaunas žmogus, kitaip – senas. Su amžiumi atsiranda tikslas ne būti laimingam, bet būti išmintingam, priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, be didelių lūkesčių ir iliuzijų. Jei žmogui pavyksta įgyti šią išmintį, tai irgi yra laimė. Tik ji nepasireiškia kaip euforija, kaip dažnai būna jauniems žmonėms.
Bene labiausiai D. Balčiūnienę nustebino rezultatas, kad vienišiai jaučiasi laimingesni. „Galbūt jie juridiškai nesusituokę, bet gyvena šeimoje? Juk šeimos samprata dabar keičiasi. Žinoma, yra žmonių, kurie pakankamai gerai jaučiasi ir vieniši, tačiau daugumai artimieji labai svarbūs. Kartais tenka girdėti garsių žmonių pasisakymus po skyrybų – esą kokie jie dabar laimingi, kaip viskas gerai. Bet kai šie žmonės ateina pas psichologą, kalba jau visai kitaip. Netikiu, kad tiek daug vienišų žmonių jaustųsi laimingi, ypač kalbant apie moteris. Moterys iš prigimties labiau globojančios, jos turi poreikį kažkuo rūpintis, todėl joms reikia su kažkuo būti, nes jos taip realizuoja save. Kita vertus, ir vyrams ne mažiau reikia šeimos“, - svarstė pašnekovė.
Tiesa, tyrimas iš dalies patvirtina psichoterapeutės svarstymus. Apklausos duomenimis, laimingiausi jaučiasi jauni, 25-34 metų žmonės, kurie tiesiog dar neskuba kurti šeimos, bet greičiausiai apie ją galvoja. Net 72,4 proc. šios amžiaus grupės žmonių teigė, kad jie jaučiasi šiek tiek, labai arba visiškai laimingi. Taigi jie gerokai laimingesni už savo bendraamžius, jau turinčius šeimą. Paprastai tai pakankamai išsilavinę, jauni, sveiki, darantys karjerą, turintys aukštesnes pajamas žmonės. Tuo tarpu pensinio amžiaus žmonių, kurie taip ir nesukūrė šeimos, tik ketvirtadalis jaučiasi laimingi.
Tarp niekada nevedusių ar netekėjusių apklaustų vyrų ir moterų skirtumo šiuo atžvilgiu nepastebėta (skirtumas – tik 1,5 proc., tad jis nereikšmingas.
