Taip konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs 20 metų laisvės atėmimo bausme nuteisto L. Lapinsko gynėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą. Juo buvo nuspręsta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos.
39 metų L. Lapinskas už grotų pateko dar 2005 m. sausį, todėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaiga turėtų būti dar po 4 m., tačiau nuteistasis jau ne vienerius metus siekia kuo anksčiau išeiti iš įkalinimo įstaigos. Bet visi bandymai kol kas buvo nesėkmingi – jeigu anksčiau kalinys įrodinėjo, kad pataisos įstaigos administracija nepagrįstai nesvarsto lygtinio paleidimo klausimo, dabar jis jau nesutinka su sprendimais, kuriuo atsisakoma pritaikyti tik itin gerai pataisos namuose besielgiantiems nuteistiesiems taikomą lengvatą.
Dar praėjusių metų gruodį Vilniaus pataisos namų komisija atsisakė pritarti per bausmės atlikimo laikotarpį net 22 kartus bausto (2 nuobaudas vėliau panaikino teismas) bei 4 kartus skatinto L. Lapinsko paleidimui į laisvę.
Komisija pažymėjo, kad šis klausimas buvo svarstomas ir birželio mėnesį, komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas – atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje.
Tačiau L. Lapinskas atsisakė dirbti – kalėjimo subkultūrą toleruojantis nuteistasis yra „bachūras“, o tokį statusą turintiems asmenims dirbti darbus, kuriuos paprastai dirba žemiausių kastų atstovai, yra tikrų tikriausias pažeminimas.
Tuo metu „Lapinų“ grupuotės lyderis pareiškė, kad jis organizavo ir atliko kitus darbus, bet ši jo veikla esą oficialiai nebuvo užfiksuota.
Atsisakydama į laisvę paleisti už labai sunkius nusikaltimus nuteistą nusikaltėlį komisija taip pat pažymėjo, kad „nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką“; L. Lapinskas vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
„Nėra vidinės motyvacijos dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, dviprasmiškos nuostatos į priežiūrą“, – pažymėjo kalinio paleidimui į laisvę pasipriešinusi komisija.
Jos padarytos išvados netenkino jau 16 metų už grotų praleidusio nuteistojo, todėl šio advokatas komisijos nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
„Lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenims su didesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais, tame tarpe ir moterims, todėl Vilniaus pataisos namų komisija L. Lapinską atvirai diskriminavo, tame tarpe ir pagal lyties požymį“, – pažymima nusikaltėliui atstovaujančio advokato skunde.
L. Lapinsko gynėjo skundą išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė nutarė jį atmesti, o nuteistąjį dar palikti įkalinimo įstaigoje atlikti jam skirtos bausmės.
„Teismas pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti su komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo – skundžiamas nutarimas yra aiškus, motyvuotas, išanalizuota nuteistojo gyvenimo ir nusikalstamų veikų darymo istorija, o aplinkybė, kad komisijos nutarimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą“, – pažymėjo teisėja.
Anot jos, L. Lapinskas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė tam tikras jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka.
„Viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant“, – pažymėjo teismas.
Teisėja nurodė, kad jai nekyla abejonių teigiamų nuteistojo asmenybės pokyčių, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat dvi specialybes, bet nepaisant to, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, „vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.“
„Nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje negeba tinkamai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, kas rodytų jo tinkamą pasiruošimą reintegruotis į visuomenę, priešingai tai kelia abejonių, kad laisvėje nuteistasis nuosekliai ir stropiai laikysis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarkos elgesio taisyklių“, – įsitikinusi E. Petraitienė.
„Abejonių dėl L. Lapinsko pasirengimo išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas – nors teismui pateiktais duomenimis, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis L. Lapinskas bus įdarbintas, tačiau vertinant nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, kurios sietinos su finansinės naudos siekimu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nedirba ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 11 kartų buvo baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus, kartą baustas už atsisakymą vykdyti nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą – bei kartą baustas už atsisakymą dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą apmokamą, patvirtina aplinkybę, jog asmuo ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesiekė įgyti darbinės patirties. Vien laisvės atėmimo metu įgytos profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties stoka kelia pagrįstas abejonės dėl asmens gebėjimo tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką.“
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į socialinę išvadą, kurioje nurodoma, kad pasitiki savo sugebėjimais bei galimybėmis išspręsti įvairaus pobūdžio nesėkmes, todėl nesistengia gilintis į galimus sunkumus.
Be to, teismas pabrėžė, kad yra nestebima ir žymi L. Lapinsko pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jis vykdo tik tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neįvykdė komisijos rekomendacijų, nėra vidinės motyvacijos dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, dviprasmiškos nuostatos į priežiūrą.
„Darytina išvada, kad nuteistasis dar turi galimybę savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę“, – tik tuomet, kai bus pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismo teigimu, bus galima L. Lapinskui taikyti lygtinį paleidimą.
Anot teisėjos, L. Lapinskas kol kas neatitinka įstatyme nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
„Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra yra teismo teisė, bet ne pareiga – teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą“, – teisėja nurodė, kad pokyčiai L. Lapinsko elgesyje vertintini kaip pozityvūs, tačiau dar nėra pakankami šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.
Šią apylinkės teismo priimtą nutarį L. Lapinsko gynėjas apskundė Vilniaus apygardos teismui, bet skundą išnagrinėjusi teisėja Rasa Paužaitė pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai ir sprendimo nepakeitė.
Delfi primena, kad gaujai, kuri buvo pripažinta kalta dėl dviejų nužudymų, sužalojimų, narkotikų platinimo, neteisėto ginklų ir sprogmenų laikymo bei turto prievartavimo, vadovavęs L. Lapinskas buvo nuteistas 20 metų nelaisvės. Pusę šios bausmės L. Lapinskui nurodyta atlikti Lukiškių kalėjime – teismas griežtą tvarką gaujoje įvedusiam nusikaltėliui neskyrė griežčiausios bausmės, nes esą grupuotė „veikė ne itin ilgą laiką bei nepadarė tokių nusikalstamų veikų, už kurias būtų numatytas įkalinimas iki gyvos galvos“.
Kitiems L. Lapinsko vadovaujamos gaujos nariams Vilniaus apygardos teismas skyrė dar švelnesnes bausmes. Net septyni gaujos nariai sulaukė teismo malonės, nes tyrimo pradžioje sutiko bendradarbiauti su pareigūnais ir padėjo jiems atskleisti L. Lapinsko vadovaujamos gaujos nusikaltimus.
L. Lapinską sutiko išduoti ir daugiausia prie tyrimo sėkmės prisidėjo jo parankiniais laikyti Mantas Karalius ir Paulius Miškinis, už sunkius nusikaltimus nuteisti tik ketveriems metams nelaisvės. Negriežtomis bausmėmis juos nuteisti siūlė ir valstybinį kaltinimą palaikęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras.
Bylos nagrinėjimo metu prieš teismą buvo stoję net trylika 17-24 metų gaujos narių, keli jų teismo laukė laisvėje. Kiti buvo suimti 2005-ųjų sausį ir vasarį.
Nustatyta, kad gaujos nariai 2003 metų sausio 20 dieną miško masyve, prie kelio Vilnius-Ukmergė, nužudė Vilių Bogačenką, o 2004 metų birželio 26 dieną miške, šalia kelio Dūkštas-Kernavė, Širvintų rajone, susidorojo su Aleksejumi Naruševičiumi. Nužudytieji buvo užkasti.
L. Lapinsko grupuotė užsiėmė ne tik turto prievartavimu bei savavaldžiavimu, bet išsinuomotuose butuose bei garažuose laikė bei platino didelius kiekius narkotinių medžiagų – heroiną, kanapių dervą, psichotropinę medžiagą metamfetaminą.
Grupuotė neteisėtai įgijo ir laikė įvairaus kalibro šautuvus, pistoletus bei sprogstamąsias medžiagas
Su keliais gaujai neparankiais asmenimis buvo bandyta susidoroti. L. Lapinskas buvo įvedęs griežtą tvarką ir nepaklusnius, prasiskolinusius, nepagarbiai bendraujančius savo parankinius baudė kumščiais, peilių dūriais. Buvo skelbta, kad iš vieno vyriškio jie išsityčiojo, kai esą liepė šokti striptizą ir tai nufilmavo.
L. Lapinskas nemalonumų buvo sulaukęs ir kalėdamas tuomečiame Lukiškių kalėjime, kai jam talkino čia dirbantys pareigūnai – nuteistajam jie parūpindavo draudžiamų daiktų.