Partijai vadovausiančiam asmeniui keliami dideli lūkesčiai: siekti, kad politinė jėga vengtų teisuoliško tono, atsikratytų etikečių, bet išliktų ištikima vakarietiškoms, progresyvioms idėjoms, taip pat – drąsi ir „politikos avangarde“. O galiausiai – sėkmingai pasirodytų 2024 metais vyksiančiuose Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose.
Nuo įsikūrimo 2019 metais Laisvės partijai vadovauja parlamentarė, ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė. 2021 metais ji buvo perrinkta partijos pirmininke ir abu kartus buvo vienintelė, siekusi šių pareigų.
Mušta korta ir galimi Armonaitės konkurentai
Pasak Delfi kalbinto Vilniaus politikos analizės instituto asocijuoto analitiko Mato Baltrukevičiaus, įmanoma, kad A. Armonaitė ir toliau sieks vadovauti, galbūt rinkimuose kandidatuos Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ar jo pavaduotojas frakcijoje Tomas Vytautas Raskevičius.
„Remigijus Šimašius – jau turbūt mušta korta, bet galbūt galima iš T. V. Raskevičiaus, V. Mitalo tikėtis kandidatavimo“, – svarstė jis.
Tiesa, asmenybinis pirmininko klausimas Laisvės partijai, anot analitiko, dabar nėra esminis. Esą svarbiau, ko imsis „senasis naujasis“ ar „naujasis“ pirmininkas, kad partija būtų stipresnė prieš artėjančius Seimo rinkimus.
M. Baltrukevičiaus vertinimu, po savivaldos rinkimų ir rezultatų, kurie galėjo nuvilti, po interesų regimybės skandalo Laisvės partijai dera daryti išvadas.
„Galima klausti, kodėl nepavyko išplėtoti skyrių tinklo, kodėl demokratai per gerokai trumpesnį laiką parodė, kad be gilių tradicijų galima neblogai pasirodyti savivaldos rinkimuose, o Laisvės partijai, kuri to laiko turėjo daugiau, jo pritrūko?
Partija nepajėgi pritraukti ryškesnių asmenybių, nepatenka į tarybas net ir Kaune, ir Klaipėdoje. Ar tikrai Laisvės partijai užtenka būti vieno miesto partija?
Jeigu prieš Seimo rinkimus buvo kalbėta, kad pagrindinis partijos prioritetas yra švietimas, kodėl mes nelabai tą jautėme šios kadencijos metu?
Galiausiai, kaip tada parduoti savo žinutes tiems rinkėjams, kuriems LGBT ir narkotikų klausimai [svarbūs] <...>? Bet ne visiems žmonėms šie klausimai apskritai yra svarbūs, ir tiems, kurie abejingi šiems klausimams, kuriems tai nėra gyvybiškai svarbu, ką jiems Laisvės partija gali pasiūlyti?
Aš manau, kad čia apskritai klausimas, ar Laisvės partija turi ambicijų pasiekti ką nors daugiau, ar ketina tenkintis ta situacija, kokia yra dabar, kurią pamatėme šiuose savivaldos rinkimuose.
Sakyčiau, kad nepotizmo skandalas labiausiai parodė, jog tokiais nepatogiais klausimais nėra vienybės. Mes girdėjome tikrai gana aštrių pasisakymų iš kai kurių partijos lyderių, kad ši situacija suvaldyta negerai, kad sprendimai vėluojantys“, – dėstė analitikas.
Baltrukevičius: tikslas – išlipti iš duobės
Ar partija gali ką nors daugiau pasiekti su dabartine lydere A. Armonaite? Gal ji irgi po lūkesčių neišpildžiusių rinkimų yra mušta korta?
M. Baltrukevičius svarstė, kad nebūtinai.
„Čia viskas priklauso nuo to, kokias išvadas partija pasidarys po savivaldos rinkimų.
Gana akivaizdu, kad niekas nesidžiaugia Laisvės partijos rezultatais, tarkime, Vytautas Mitalas yra sakęs, kad ir komunikacijos strategiją reikėtų keisti, be to, labai stipriai pakenkė, kad nebuvo pakankamai išplėtota struktūra.
Pati Aušrinė Armonaitė sako, kad per likusį kadencijos laiką gal nereikia taip beatodairiškai išstumti partnerystės ir narkotikų klausimų, kad padaryta tai, ką buvo įmanoma padaryti, ir dabar iš esmės partija jaučiasi išsėmusi galimybes šiais klausimais.
Manau, tai susiję ir su artėjančiais rinkimais, – yra supratimas, kad labiau reikia orientuotis ne į likusią kadencijos dalį, bet į vidinę refleksiją, kaip iš tos duobės, kuri akivaizdžiai egzistuoja, išlipti, kad Seimo rinkimų rezultatas jau nebebūtų toks nuviliantis“, – kalbėjo analitikas.
Apie artėjančius partijos pirmininko rinkimus Delfi kalbintas V. Mitalas teigė dar neturintis sprendimo dėl kandidatavimo.
„Laiko dar yra, aš jokių sprendimų nesu priėmęs <...>“, – sakė politikas.
Mitalas: reikia parodyti, kad nesame tik auksinio jaunimo partija
Dabartinė partijos lyderė A. Armonaitė, jo manymu, galėtų tęsti darbą eidama tas pareigas.
„Aišku, ji galėtų vadovauti <...>. Partija susikūrė nuo nulio ir turėjo sėkmingus rinkimus. Į Laisvės partijos skyrius buvo pritraukta – ir apskritai į partiją – daugybė naujų žmonių.
Ir net jeigu mes analizuotume šių rinkimų rezultatus arba nuotaikas, nors rezultatai ir nėra tokie, kokių tikėjomės, bet didelė dalis žmonių, kandidatų į savivaldybių tarybas, kurie dalyvavo pirmą kartą apskritai rinkimuose ir tokioje politinėje kampanijoje, savo patirtį vertina gana pozityviai, savo politinę karjerą nori projektuoti toliau ir aktyviai veikti.
Nuotaika, man atrodo, nors ir su tam tikru kartėliu ir poreikiu padaryti išvadas, bet gana darbinga mūsų bendruomenėje. Aš manau, reikia vertinti partijos lyderės padarytą įdirbį, sukurtą partiją apskritai ir, man atrodo, kad tai labai svarbus elementas, kurį ir partijos nariai vertina“, – komentavo V. Mitalas.
Toliau partijai vadovausiantis pirmininkas, jo įsitikinimu, turėtų kelti uždavinį parodyti, kad Laisvės partija nėra vien tik „auksinio jaunimo partija“, bei ieškoti naujų komunikavimo formų.
„Pagrindinis dalykas – ieškoti formų, kaip aktyviai kalbėtis su Lietuvos žmonėmis dar labiau pristatant pokyčius, kuriems atstovaujame, ir ieškoti tokių formų, kaip plėsti mūsų darbotvarkę, kuri gana plati, gal tik ne visada taip lengvai pastebima.
Manau, pati partijos idėja yra aiški – atnešti, svarstyti ir Seime, ir kitur klausimus, kurie Lietuvos politiniame kontekste mūsų dėka atsiranda anksčiau, negu natūraliai juos imtų svarstyti ar diegti, ar tai būtų ta pati civilinė sąjunga, ar europietiškas gatvių standartas.
Man atrodo, kad pati idėja būti drąsiems ir politikos avangarde yra teisinga bei priimtina, tik klausimas – dėl formų, kaip tos idėjos pristatomos, pateikiamos, kaip apie jas diskutuojama, kaip ieškoma bendrų sąlyčio taškų. Tai tikrai galėtų gerėti.
Čia yra pagrindinis uždavinys – parodyti, kad Laisvės partija nėra vien tik, kaip kažkuri politologė sakė, „auksinio jaunimo partija“, yra labai daug žmonių, apie kurių situaciją, problemas, apie kurių gyvenimą, jiems reikalingus sprendimus Laisvės partija kalba“, – dėstė V. Mitalas.
Raskevičius: turime spręsti, kas tinkamiausias vesti mus į rinkimus
Delfi kalbintas T. V. Raskevičius, paklaustas, ar turi planų kandidatuoti partijos pirmininko rinkimuose, tiesiai į tai neatsakė.
„Bus Laisvės partijos tarybos posėdis ir, manau, jo metu įvyks pokalbis apie mūsų tolesnę lyderystę, kas partijoje jos galėtų imtis, tada bus aiškesni konkretūs sprendimai. Šiuo metu pokalbių ir minčių dar nebuvo“, – sakė jis.
Perklaustas, ar neatmeta galimybės dalyvauti rinkimuose, politikas tą patvirtino.
„Po mero rinkimų jau neatmetu jokių galimybių“, – su šypsena tarė T. V. Raskevičius.
Jis leido suprasti manantis, kad net ir po ne taip gerai susiklosčiusių savivaldos rinkimų partijai vadovauti galėtų A. Armonaitė:
„Manau, kad tai pirmiausia pačios Aušrinės sprendimas. O dėl atsakomybės – nematau jokių priežasčių prisiimti [A. Armonaitei] tą atsakomybę, nes tai buvo pirmieji Laisvės partijos rinkimai. Aišku, jie parodė tam tikrus dalykus, dėl ko reikia pasidaryti išvadas.
Aš manau, kad, sprendžiant dėl partijos pirmininko, kaip politinė bendruomenė turime apsispręsti, kas yra tinkamiausias žmogus vesti partiją į kitų metų rinkimus – tiek Europos Parlamento, tiek Seimo.“
Partijai toliau vadovausiantis asmuo, T. V. Raskevičiaus manymu, turėtų įsipareigoti vykdyti „į ateitį orientuotą“ partijos darbotvarkę ir siekti mobilizuoti rinkėjus, kurie ta darbotvarke tiki ir „nori matyti vakarietišką, progresyvią ir pažangią Lietuvą“.
Teiraujantis, ar mato poreikį keisti komunikaciją, T. V. Raskevičius leido suprasti jos nesureikšminantis: „Aš manau, komunikacija yra tik priemonė tikslui pasiekti.“
Armonaitė: reikia atsisakyti teisuoliškumo, arogancijos
Delfi kalbinta dabartinė partijos lyderė A. Armonaitė teigė, kad ir toliau sieks eiti šias pareigas.
„Planuoju [dalyvauti rinkimuose], nors, prisipažinsiu, per darbų gausą dar nebuvo laiko gerai apmąstyti, bet planuoju“, – sakė politikė.
Paklausta, kas, jos nuomone, galėtų jai mesti iššūkį, A. Armonaitė svarstė, kad tokių žmonių gali atsirasti: „Gal bus, pažiūrėsim.“
Ji teigė, kad tokios politinės jėgos kaip Laisvės partija Lietuvoje anksčiau nebuvo.
„Partija buvo sukurta didelėmis pastangomis. Tikslas, žinoma, labai paprastas – kad Lietuvoje pozityvi politika, optimistinė politika, į ateitį, reformas ateičiai orientuota politika turėtų tą jėgą, kuri mato šiuos dalykus Lietuvos politinėje sistemoje. Ne tik žmogaus teises, apie ką labai daug rašom, bet apskritai apie atvirumą naujovėm, apie pagarbą žmogaus iniciatyvai, apie inovacijas. Tokios politinės partijos Lietuvoje nebuvo ir tokia partija atsirado“, – dėstė A. Armonaitė ir iškėlė tikslus ateičiai.
„Orientuosimės į turinį, į unikalias idėjas, unikalų politinį turinį, kurį partija atnešė į Lietuvos politinę sistemą.
Tačiau taip pat, kaip nauja organizacija, Laisvės partija turi tvirtėti, turi investuoti į lyderius, jau turime programą tam. Gal kai kas ir turi keistis – kai kurie veikimo modeliai. Žiūriu į ateitį optimistiškai“, – teigė pašnekovė.
„Kartais šita partija galbūt kai kam gali pasirodyti kaip labai teisuoliška, gal, atskirais atvejais, net arogantiška. Tad labai svarbu stengtis daryti viską, kad mes būtume atviresni <...>.
Tų etikečių, viena vertus, kurias mums kiti klijuoja, labai daug. Aš tą pajutau važinėdama per regionus per savivaldos rinkimus. Kita vertus, ir patys kartais užsiklijuojam tas etiketes.
Norėtųsi, kad nepamirštume, nuo ko mes pradėjome, – nuo atvirumo, atvirumo savo, kaip organizacijos, kaip lyderių. Matau, kad kartais gal reikia atsisakyti tokio teisuoliško tono, kuris galbūt kai kuriuos žmones erzina“, – tęsė A. Armonaitė.
Partijos „turinys nėra radikalus“
Ar partija turėtų būti nuosaikesnė su iniciatyvomis, idėjomis?
Politikė teigė, kad apie jas partijai vertėtų tik komentuoti nuosaikiau – kalbant tiek su visuomene, tiek su oponentais.
„Gal kartais tonas gali būti nuosaikesnis, bet turinys nėra radikalus. Jeigu mes pasižiūrėtume, tai tas turinys, kurį Laisvės partija atnešė į Lietuvos politinę sistemą, kai kuriose valstybėse, mūsų Europos Sąjungos partnerėse, yra status quo, tie dalykai, kurie Lietuvoje dar vis atrodo radikalūs, yra įtvirtinti“, – teigė A. Armonaitė.
Kas toliau vadovaus Laisvės partijai, paaiškės birželio mėnesį.
Pagal įstatus, Laisvės partijos pirmininkas yra renkamas dvejų metų kadencijai slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Pirmininko rinkimuose gali dalyvauti visi partijos nariai, sumokėję nario mokestį.
„Kandidatus kelia tiek skyriai, tiek nariai, bet ir jie patys [gali išsikelti]“, – teigė V. Mitalas.
Pirmininkas laikomas išrinktu, kai už jį gauta daugiau balsų negu prieš. Pirmininko rinkimų rezultatus tvirtina suvažiavimas.