Už tai vienbalsiai balsavo 113 parlamentarų.
„Ji mums buvo žiburys, ji mus įkvėpė savo narsa, savo drąsa, ji kėlė Lietuvos dvasią, ypač žadino jaunimą dvasią, kad siektume, kad Lietuva atgautų nepriklausomybę, buvo drąsi, be kompromisų moteris“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo buvęs disidentas parlamentaras Petras Gražulis.
„Tai moteris, kuri buvo laisva net nelaisvame režime“, – tvirtino konservatorius Kęstutis Masiulis.
Kitas konservatorius Arvydas Anušauskas pabrėžė jos indėlį sovietmečiu platinant uždraustą „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“.
„Kaip istorikas galėčiau daugiau pasakyti apie Nijolę Sadūnaitę – žmogų, kuris buvo vienas pagrindinių ryšininkų patenkant „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai“ į Vakarus. Tačiau man irgi teko ją labai seniai pažinti. Pirmiausiai tai yra jautrus žmogus, kuris rūpinasi visais nuskriaustaisiais, tais žmonėmis, apie kuriuos mes galime turėti labai skirtingą nuomonę, bet ji vykdo pareigą taip, kaip mano esant reikalinga“, – tvirtino A. Anušauskas.
N. Sadūnaitė 1975 metais sovietų režimo buvo nuteista už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą. Vienuolės kelią po mokyklos pasirinkusi moteris buvo nuteista trejus metus kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir po to dar trejiems metams tremties.
Grįžusi į Lietuvą N. Sadūnaitė vėl įsitraukė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidybą, dėl to buvo toliau sovietų saugumo persekiojama.
1987 metų rugpjūčio 23 dieną ji su Antanu Terlecku, Vytautu Bogušiu ir Petru Cidziku surengė mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje paminėti Ribentropo ir Molotovo paktą. Mitinge po ilgų priespaudos dešimtmečių buvo viešai sugiedotas Lietuvos himnas.
Seimo įsteigta Laisvės premija skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Taip pat ja įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Kandidatą į laureatus atrenka speciali komisija, o galutinį sprendimą priima Seimas.
Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui. Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis.
Laisvės premija teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Ji siekia 5 tūkst. eurų.