Laisvės frakcijos narys ir Seimo pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas teigia, kad Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimu jis labiausiai pasigenda prezidento Gitano Nausėdos lyderystės.
„Manau, kad prezidentas vadovaujasi medianinio rinkėjo nuostatomis, kuris, galbūt, nėra iki galo susipažinęs ar nesupranta tarptautinių konvencijų svarbos. Bet iš politinių lyderių aš tikėčiausi lyderystės, o ne slėpimosi“, – pozicijos laikosi V. Mitalas.
„Lietuva džiaugiasi savo teisių apsauga, taip pat ir prezidentas yra ne kartą užsienyje pasisakęs apie tai. Aš manau, kad tai (asmeninė iniciatyva – ELTA) čia būtų garbinga ir padidintų šansus sėkmingam svarstymui Seime. Tai aš liūdžiu, kad prezidentas tos lyderystės nesiima“, – Eltai teigė V. Mitalas.
Jis pažymi, kad G. Nausėdai žmogaus teisių klausimais vidaus politikoje nerodant iniciatyvumo, tačiau apie tai kalbant vizitų užsienyje metu, prezidento žodžiams ir veiksmams pradeda trūkti vientisumo.
„Klausimas yra apie tai, kaip mes vykdome įstatymus, susijusius su smurto artimoje aplinkoje pažabojimu ir kaip atrodome užsienyje. Tai turime būti integralūs šioje srityje“, – akcentuoja V. Mitalas.
D. Žalimas: nežinau, kam tas antras teikimas
Visgi buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžia, kad, pagal Konstituciją, vis dar galioja prezidentės Dalios Grybauskaitės Stambulo konvencijos ratifikavimo Seimui teikimas, todėl pakartotinis Prezidentūros teikimas parlamentui iš esmės nieko nekeistų.
„Jei yra pateikta Seimui, o Seimui yra pateikta, kiek aš atsimenu, tai tas teikimas visiškai galioja, nežinau, kam antrąkart to teikimo reikia. (…) Bent teisės požiūriu antrą kartą teikti aš tikrai nematau prasmės“, – Eltai sakė D. Žalimas.
„Kam tas niuksas (Seimui – ELTA) reikalingas, aš nelabai žinau. Iš esmės, jei prezidentas nuoširdžiai norėtų, kad Stambulo konvencija būtų ratifikuota, tai pakaktų, manau, pakankamai autoritetingo, viešo žodžio“, – pažymėjo buvęs KT pirmininkas D. Žalimas.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimo sprendimas yra parlamentarų rankose.
Savaite anksčiau parlamentui pateikti ratifikuoti Stambulo konvenciją, prezidentą Gitaną Nausėdą paragino Seimo Laisvės frakcija. Politikai kvietė prezidentą imtis lyderystės ir šiuo dokumentu prisidėti prie gerovės valstybės kūrimo.
Tuo metu Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.