Nepaisant to, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) eidama į rinkimus žadėjo įteisinti partnerystę, dalis partijos frakcijos narių civilinės sąjungos įteisinimui nepritarė: per pateikimą už balsavo 7 Seimo socialdemokratai, prieš buvo 2, 1 balsuodamas susilaikė, o 2 balsavime nedalyvavo.
Pasak opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, balsai panašiai pasiskirstys ir per svarstymą.
„Nežinau, kaip bus, negaliu garantuoti, bet, manau, kad panašios tendencijos išliks. Mes turim skirtingas nuomones, skirtingus požiūrius, esam demokratiška frakcija ir išreiškiam poziciją balsuodami“, – Delfi sakė ji.
Pozicijos skirtingos nepaisant to, jog LSDP rinkimų programoje iškeltas toks siekis: „Priimsime Partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius“?
„Taip, programoje turime. Bet, kaip minėjau, nuomonės yra labai įvairios. Juolab, kad projektą teikia valdančioji dauguma, ne opozicija“, – pažymėjo O. Leiputė.
Gentvilas: niekas nepasikeitė
Tikslą įteisinti lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius į rinkiminę programą įsirašė ir Liberalų sąjūdis. Tačiau ir šios valdančiosios partijos frakcijos nariai neturi vieningo požiūrio į civilinės sąjungos įteisinimą: per pateikimą už projektą balsavo 8 Seimo liberalai, prieš buvo 1, susilaikiusiųjų nebuvo, 3 balsavime nedalyvavo.
Delfi kalbintas Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad pozicijos frakcijoje nepasikeitė.
„Jos tikrai nepasikeitė. Mes dažnai, kai tik aktualizuojasi klausimas, kad gali vėl grįžti į darbotvarkę, pasiklausiam, tai niekas nekeičia savo pozicijų. Kitas dalykas – sudalyvaus salėje, nesudalyvaus, čia yra detalės. Bet, vertybiškai žiūrint, pozicijos nepasikeitusios“, – sakė jis.
Kad nepakeitė savo nuomonės, patikino ir liberalas Juozas Baublys, kuris per Civilinės sąjungos įstatymo projekto pateikimą balsavo prieš.
„Kaip ir gyventojų, taip ir mano, nuomonė nepasikeitė, – Delfi teigė jis. – Kol kas mano nuomonė nepasikeitė. Bendraujant su rinkėjais jaučiasi, kad apie 70 proc. gyventojų nepritaria šitam projektui. Aš, atstovaudamas jų pozicijai, laikausi tokios pačios nuomonės.“
Paklaustas, ar per svarstymą balsuos prieš, susilaikys ar išvis nedalyvaus balsavime, J. Baublys tikino manantis, kad balsuos kaip anksčiau.
„Iš anksto tikrai nenorėčiau įvardyti, bet, manau, kad laikysiuosi tokio pat balsavimo, kaip ir anksčiau“, – teigė liberalas.
Sejonienė: tikiuosi, kad dauguma frakcijos balsuos už
Valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į savo rinkiminę programą neįsirašė jokių tikslų partnerystės klausimu, tačiau laisviečiai spaudžia juos laikytis koalicijos programos.
Už civilinės sąjungos įteisinimą per pateikimą balsavo 38 Seimo konservatoriai, prieš buvo 7, susilaikiusių nebuvo, balsavime nedalyvavo 5.
Tiesa, kai kurie Seimo konservatoriai išreiškė palaikymą Civilinės sąjungos projekto alternatyvai – pataisoms, kuriomis siūloma pripažinti asmens teisę į artimą ryšį. Šios pataisos Seime taip pat praėjo pateikimą.
Tikėtina, kad ir dabar per svarstymą Civilinės sąjungos įstatymo projektą parems panaši dalis Seimo konservatorių, teigė Delfi kalbinta viena iš pataisų iniciatorių Jurgita Sejonienė.
„Pasikeitė frakcijos sudėtis. Turėjom frakcijos narių, kurie šiuo metu nėra parlamento nariai, atsirado kiti nariai, bet aš labai tikiuosi, kad iš jų sulauksiu tokio pat palaikymo, kad dauguma frakcijos palaikys tokį įstatymą svarstymo stadijoje ir priėmimo stadijoje, – kalbėjo parlamentarė. – Matyt, kad [balsavimo rezultato galima tikėtis] panašaus. Nors, žinoma, kalbamės ne tik su savo frakcijos nariais, kalbamės su visų frakcijų nariais, bandome ieškoti argumentų.“
Net jeigu dalis visuomenės ir nepalaiko civilinės sąjungos įtvirtinimo, politikai, J. Sejonienės įsitikinimu, šiuo klausimu turi demonstruoti lyderystę.
„Politiko priedermė yra taip pat edukuoti savo rinkėjus, aiškinti ir sakyti, kokia tokio įstatymo vertė. Be to, kad įstatymas palies tik tuos žmones, kuriems jis yra svarbus – ar heteroseksualias, ar homoseksualias poras, kurios nori gyventi kartu, turi bendro turto, bet nenori sudaryti santuokos“, – kalbėjo parlamentarė.
Skvernelis: tie, kurie palaikė, nebūtinai palaikys ir toliau
Nors bendro palaikymo nežadėjo, Civilinės sąjungos projektą per pateikimą palaikė ir 5 opozicijoje dirbantys Seimo demokratai.
„Bendras partijos principas yra nepritarti, bet mes nelaužome rankų, nesmerkiame tų, kurie turi kitokią nuomonę, bet tai yra individuali nuomonė“, – Delfi komentavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.
Tiesa, jis neatmetė galimybės, kad tie, kurie projektą palaikė per pateikimą, per svarstymą jau išreikš kitokią poziciją.
„Nenoriu dabar spėlioti, kaip ten bus. Iš tų žmonių, kurie pateikimą praleido, tai buvo dėl to, kad būtų galimybės diskutuoti. Tai nežinau, kokios diskusijos, kam atrodo, kad jos buvo produktyvios ar ne. Tikrai iš tų, kas balsavo pateikimo stadijoje, nereiškia, kad kitose stadijose balsuos“, – sakė jis.
Seimo Laisvės frakcijos nariai šią savaitę reiškė nusivylimą dėl to, kad iš Seimo posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas frakcijos atstovės Morganos Danielės projektas dėl pagalbinio apvaisinimo vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms. Frakcijai svarbios narkotikų, o šiuo metu jau tik kanapių, dekriminalizavimo pataisos taip pat užstrigo Seimo stalčiuose.
O koks likimas laukia Civilinės sąjungos įstatymo projekto?
Armonaitė: gėda
Anksčiau „LNK Žinių“ kalbinta Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad paramos projektui trūksta.
„Taip, reikia palaikymo ir taip, jo trūksta. Iš kiekvieno Seimo nario jo tikimės – ir koalicijos Seimo nario, ir opozicijos Seimo nario. Iš kiekvieno. Eina jau kelinti metai Lietuvos ES – tiesiog gėda“, – sakė ji.
Politikė patikino, kad Laisvės partija savo įsipareigojimų neišsižada ir sieks įteisinti civilinę sąjungą.
Iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos sudaryta valdančioji koalicija į koalicijos sutartį įsirašė tikslą pakeisti įstatymus ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Tiesa, partijos tuo pačiu šiuo klausimu „sutarė nesutarti“ ir pripažino, kad frakcijose yra nuomonių skirtumų.
Vietoje Partnerystės įstatymo pataisų teiktą Civilinės sąjungos įstatymo projektą registravo parlamentarai iš valdančiosios daugumos.
Teikiamu projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.
Teigia, kad variantas kompromisinis
Civiline sąjunga būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Jei būtų priimtas, siūlomas įstatymas tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių poroms užtikrintų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Praėjusį pavasarį Seimas dar pateikimo stadijoje atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo siūlyta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.
Po žlugusio balsavimo iniciatoriai žadėjo Seimui teikti patobulintą projekto variantą.
Naujai registruotas Civilinės sąjungos įstatymo pataisas iniciatoriai vadina kompromisinėmis, kuriose atsižvelgta į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą.
Oponentai nuogąstauja, kad civilinė sąjunga bus tapati santuokai, o ją sudarę asmenys ilgainiui galės įsivaikinti.
Mitalas: projektas grįš artimiausiu metu
Kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas artimiausiu metu grįš į Seimo posėdžių darbotvarkę, trečiadienį per spaudos konferenciją parlamente užsiminė Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Jis ragino visus politikus pasvarstyti, į kurią pusę jie nori vesti Lietuvą, prašė prisiimti lyderystę. Taip pat – apeliavo į valdančiosios koalicijos pažadus dėti pastangas ir per maksimaliai trumpą laiką priimti įstatymą, nepaisant nuomonių skirtumų.
„Tai, ką mes darome ir tai, ką svarstome, tikrai išliks, tikrai padės tai pačiai visuomenei pamatyti, kad nėra baimių, kurios kurstomos pikta norinčių Seimo narių. Vis tik [turime] daryti viską, kas mūsų galioje, kad politinės partijos savo politinius pažadus išpildytų“, – kalbėjo V. Mitalas.
„Civilinės sąjungos projektas tikrai artimiausiu metu, manau, grįš į darbotvarkę ir turėsim sau kiekvienas atsakomybę už jį balsuoti ir už jį pasisakyti taip, kaip suprantame ir kaip manome geriausiai“, – pridūrė jis.