Nuodinga mėsa, genetiškai modifikuoti produktai ir netgi demokratinės santvarkos pamatų klibinimas – tokiais baubais gąsdina protestuojantieji dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership – TTIP), kuri JAV ir ES paverstų laisvosios prekybos zona. Gali būti, kad sutartis bus pasirašyta dar iki JAV prezidento Baracko Obamos kadencijos pabaigos 2016 m.
„Vardan korporacijų pelnų aukoti valstybių suverenitetą – transgalaktinė nesąmonė!“ – tai dar vienas klausimas raštu, nuskambėjęs Vilniuje 2015 m. balandžio 18-ąją per Pasaulinę veiksmo prieš laisvosios prekybos sutartis dieną. Paskaitos apie TTIP dalyviai nusifotografavo su plakatėliais, tačiau ar tai buvo piketas – veikiau lingvistinė, o ne juridinė problema.
Kas dar, be susirūpinusių aktyvistų, domisi TTIP, kuri, anot tų pačių aktyvistų, gali negrįžtamai pakeisti europiečių gyvenimo sąlygas? Įvardijus svarbiausią TTIP priešininką, į savo vietas atsistoja ir kiti skeptikai.
Kam ir kodėl nepatinka?
Šįmet rugsėjo 28 d. kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsipuolė neįvardytų šalių didėjantį ekonominį egoizmą už tai, kad šios valstybės neva nuėjo „uždarų ekskliuzyvinių ekonominių susivienijimų“ kūrimo keliu. V.Putino nuomone, tai gali visiškai išbalansuoti prekybos sistemą, suskaldyti ekonominę erdvę. Nors V.Putinas nepaminėjo nė vieno konkretaus atvejo, buvo aišku, kad jis kalba apie TTIP ir panašią sutartį, kuria kuriama Didžiojo vandenyno laisvosios prekybos zona.
Tam tikros formos ūsiukai dar nereiškia, kad žmogus yra nacis, taip ir rūpestis dėl TTIP ar kitų prekybos reikalų nereiškia, kad užduodantieji keblius klausimus atstovauja Rusijos interesams. Kai kas nors sako, kad labai svarbu užtikrinti, jog į ES, taip pat ir į Lietuvą, neatkeliautų genetiškai modifikuotų produktų, kurie JAV maisto pramonėje naudojami labai plačiai, – taip jis išreiškia iki šiol galiojančią ES nuostatą.
Europos gamintojams svarbią derybų poziciją kažkada priminė europarlamentaras vokietis Berndas Lange (Socialistų frakcija): „Turime derėtis dėl ES geografinių nuorodų apsaugos. Ateityje norėčiau būti tikras, kad parmezanas yra iš Parmos, o Švarcvaldo kumpis pagamintas Švarcvalde, bet ne, pavyzdžiui, Ontarijo provincijoje.“ Smulkmena, kurioje sunku įžvelgti turinį, nesusijusį vien su verslu.
Derybas dėl TTIP, didžiausio pasaulyje laisvosios prekybos susitarimo, ES ir JAV pradėjo 2013 m. birželį. Vienas iš argumentų prieš sutartį, kurios priešininkų peticijos ES dabar paremtos daugiau nei 3 mln. parašų, – apie susitarimo turinį visuomenė menkai informuojama. Sutarties projektas buvo nutekintas į viešumą 2014 m., o šįmet Europos Komisija (EK) pradėjo viešą dalies punktų aptarimą. Medžiaga apie TTIP prieinama ES tinklalapiuose.
„Noriu pasakyti klausimus keliančioms interesų grupėms: paskaitykite derybų mandatą“, – „Veidui“ sakė S.Šatūnas. Jis atkreipė dėmesį į tai, dėl ko laužo ietis sutarties priešininkai: tai nuostata, kad investuotojai, kurių teisės pažeistos, galėtų kreiptis į tarptautinį arbitražą, o ne vien į nacionalinius teismus.
Antai žiniasklaida cituoja jau minėtą paskaitą apie TTIP skaičiusį Darnaus vystymosi centro direktorių Liutaurą Stoškų: „Jau dabar matome, kad neretai politikai lengva ranka laimina sprendimus, kurie ne tik kad atskirus žmones, bet ir visą valstybę gali padaryti stambių korporacijų įkaite. Ar mūsų politikai pasiryžę sutikti, kad Europos šalių politiką nulemtų trijų šalies piliečių nerinktų ir jų interesams neatstovaujančių teisininkų, sudarančių arbitražą, sprendimai? O juk kaip tik tai ir siūlo viena iš TTIP dalių: investuotojo ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas.“
Tačiau, pasak S.Šatūno, tokia nuostata jau 14 m. galioja Lietuvos ir JAV dvišalėje sutartyje – investuotojai gali kreiptis į tarptautinį arbitražą. Tačiau per šį laikotarpį nebuvo kilusių disputų ar problemų.Taigi Lietuvoje toks sprendimas jau seniai palaimintas santykiuose su didžiausia pasaulio ekonomine galybe. „Šiuo metu ES vyksta diskusijos. Siekiama sukurti ir susitarti dėl patobulintos ir reformuotos Investicinių teismų sistemos, kurioje būtų ne tik pirmos instancijos tribunolas, bei ir apeliacinis tribunolas, Tai būtų institucija, kurioje nuolat dirbtų viešai paskirti aukščiausios kvalifikacijos nepriklausomi teisėjai iš ES ir JAV.
Tarkime, pagal dabar galiojančią dvišalę Lietuvos ir JAV sutartį būtent Lietuva atsakytų, jeigu ji įgyvendina kokią nors ES direktyvą ir dėl to nukenčia investuotojų interesai. O įsigaliojus TTIP su nauja Investicinio teismo sistema, tokio pobūdžio klausimų sprendimas persikeltų į ES lygmenį. Taigi, net ir šiuo aspektu Lietuvai TTIP būtų naudingas. Transatlantinė sutartis sudarytų daugiau galimybių apsisaugoti, jeigu būtų kuriami teisės aktai, kurie keičia sąlygas investuotojams. ES diskusijos dėl to vyksta ir EP, ir valstybėse narėse. Buvo plačiai konsultuotasi ir su visuomene, Atsižvelgiant į tai, EK pateikė siūlymus, kaip ši Investicinių teismų sistema galėtų atrodyti“, – sakė URM departamento vadovas.
Parlamentarų skaitiniai
Vien teksto apimties atžvilgiu TTPI bus ilga – nekalbat apie publikai suprantamus derybinių pozicijų išaiškinimus. Santykis su ilgais ir todėl neįdėmiai skaitomais pamatiniais dokumentais Lietuvoje turi nacionalinių ypatumų. Pavyzdžiui, Sutartis dėl Konstitucijos Europai mūsų šalies Seime buvo ratifikuota žaibiškai 2004 m. lapkritį.
Lietuva tapo pirmąja ES valstybe, priėmusia Konstituciją, kuri galiausiai taip ir liko istorinis dokumentas, nes Konstituciją atmetė referendumai Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscard‘o d’Estaing‘o, vieno iš Konstitucijos tėvų, sveikinimai Seimui iš tiesų reiškė pagarbą žmonėms, kurie dokumentą ignoravo, nes vargiai buvo su juo susipažinę.
Žinant Lietuvos politikų įprotį atidėlioti storų segtuvų su dokumentais skaitymą, o atėjus svarstymams juos paviršutiniškai peržvelgti ir pažerti neišmanymą atskleidžiančių klausimų, galima tikėtis, kad TTPI pasiekus Seimą argumentus „už“ ir „prieš“ kai kas ims iš parankių vietų internete.
Bent jau lietuvių kalba tokių lyg tyčia sukurtų tinklalapių esama. Jų žymenys: aplinkosauga, žalumas. Politiniu požiūriu tai kairė. Lygiai tos pačios temos iškyla tinklalapiuose, iš kurių sklinda radikalios dešinės šauksmas.
„Kai nenorima klausytis, kai kalbama tik emocingai, esą visi valgysime genetiškai modifikuotą maistą arba didelės kompanijos paduos į teismus, – tai yra politikavimas be argumentų. O tokių organizacijų pas mus yra viena kita. Žinoma, diskutuoti reikia. Mes važinėjame po Lietuvą, susitinkame su ūkininkais, kitomis interesų grupėmis“, – „Veidui“ sakė S.Šatūnas.
Priešininkai, kurie atsidūrė šalikelėje
Lyg tyčia tokių kalbų pavyzdinę formą galima atrasti rusiškai. Rusijos prezidento kalba JT tėra vienas iš tos formos ištrauktų liejinių.
Apibendrinus kelių Rusijos ekonomistų rašinius galima apibūdinti pačią pažiūrų sistemą, pagal kurią TTIP yra didis blogis visų pirma europiečiams. Teigiama, kad už uždarų durų kurpiama sutartis paveiks Europą labiau nei šimtai tūkstančių pabėgėlių, plūstelėjusių per jos sienas. TTIP galutinai palaidos ES vidurinę klasę. Kuriama podemokratinė Europa. Žadamas 100 mlrd. eurų bendras ES ir JAV vidaus produkto prieaugis, kuris atsiras dėl transatlantinės prekybos sutarties, neperžengia statistinės paklaidos ribų.
Taip sukurpti tekstai orientuoti į labiau išsilavinusius piliečius. Prieš TTIP nukreipta propaganda piešia europiečius kaip kvailus, nesuvokiančius savo interesų, lengvai vedžiojamus už nosies.
Tuo siekiama didinti nepasitikėjimą ES institucijomis. Kita vertus, propaganda atskleidžia ir jos kūrėjų pasaulėžiūrą. Kapitalistinė verslo aplinka suvokiama kaip lengvai manipuliuojama, neskaidri, sudaryta iš subjektų, kurie iš esmės nesavarankiški. Tačiau tokia yra pati Rusija, o ne ES ar JAV, kur verslo subjektai veikia konkurencijos – kitaip tariant, laisvės – sąlygomis.
Kodėl Rusijos propaganda visomis priemonėmis veikia prieš TTIP?
Tik todėl, kad Maskva bijo dėl savo vietos globalioje ekonomikoje. Šįmet buvo pasirašyta sutartis, apimanti 12 valstybių, – Didžiojo vandenyno partnerystė (angl. Trans-Pacific Partnership – TTP). Rusijai gresia atsidurti tarp dviejų milžiniškų laisvosios prekybos zonų, kurios užgoš ją savo mastais. Transatlantinė sutartis, taip pat vidinių JAV apribojimų panaikinimas palengvins Amerikos energijos išteklių kelią į Europą. O tai jau konkurencija Rusijos naftai ir dujoms.
Bandymas visus racionalius svarstymus dėl TTIP laikyti Rusijos inspiruotais dvelktų paranoja. Tačiau rusiškų trukdžių nederėtų ignoruoti – kad ir kokie menki jie būtų.
Į Ukrainos ketinimą pasirašyti laisvosios prekybos sutartį su ES Rusija atsakė didžiuliu diplomatiniu, propagandiniu spaudimu ir galiausiai agresija prieš silpnesnę kaimynę.