Dvynukus auginanti Violeta su vyru ir draugų šeima praėjusį savaitgalį leido Anykščiuose. Pasilepinę SPA malonumais, šeštadienio rytą vilniečiai nusprendė keturių kilometrų taku nuo viešbučio per mišką nužingsniuoti iki lajų tako.
Keturis kilometrus vežimėlius nusistūmę iki lajų tako, Informacijos centre vilniečiai paklausė, ar juos galėtų su vežimais užkelti liftu. Darbuotoja atsakė, kad toks dalykas negalimas ir nusiuntė lipti laiptais. Kad pasiektų laiptus, šeima turėjo įveikti didžiulį lanką. Išvydę laiptus, lankytojai suvokė nei su vežimėliu, nei be jo su mažais vaikais neužlipsiantys.
„Gal pasityčioti sugalvojo? Mes – su didžiuliu dviviečiu vežimu ir mažais vaikais – gal ir galėtume juos paimti ant rankų, o vežimus tada palikti miške? Vaikai dar nevaikšto, ar juos visą laiką laikyti ant rankų?“, – stebisi Violeta.
Grįžę į Informacijos centrą, vilniečiai pareikalavo viršininko numerio. Mat, klausia Violeta, jei vežimas telpą į liftą, kodėl juo negalima pakelti vaikų. „Klausėme, kur problema. Aiškino, kad liftas vaikams su vežimais nenumatytas. Viršininkas pakartojo tą patį. Taigi pažiūrėjome iš apačios į taką ir grįžome atgal“, – skundėsi pašnekovė. Ji taip pat pamena sulaukusi svarstymų, kas būtų, jei esant minusinei temperatūrai liftas užstrigtų. Tačiau šeštadienį, primena ji, lauke buvo pliusinė temperatūra.
„Buvau skaičiusi, kad ten veikia liftas ir net nekilo mintis, kad neleistų juo užsikelti su vaikais. Nusiminėme. Aišku, galime palaukti porą metų, kol vaikai sugebės patys užlipti. Mes negavome normalaus paaiškinimo, kodėl mūsų negali užkelti. Sakė, kad nenumatyta, tai gal reikėjo numatyti, juk čia kasdien atvažiuoja šeimų su vaikais“, – dėstė dviejų vaikų mama. Jos pastebėjimu, Lietuvoje daug dalykų padaroma ne iki galo.
Parko vadovas: tokios taisyklės
„Tai ne liftas, o neįgaliesiems skirtas keltuvas, taip jis buvo projektuotas, toks nupirktas ir įrengtas. Šiuo atveju vežimėlių kėlimas nėra numatytas, o patekimas į taką iš visų pusių numatytas laiptais – tiek nulipimas iš bokšto, tiek pakilimas į kalną“, – tvirtina Anykščių regioninio parko direktorius Kęstutis Šerepka.
Jo teigimu, visiems lankytojams siūloma išeitis – vežimėlį palikti saugoti informaciniame centre, o vaikelį neštis su savimi. „Labai nemalonu, kad jie nusivylę, bet šiandien tokia situacija. Ateičiai reikės galvoti, kaip vežimėlių problemą spręsti, kad visi lankytojai būtų patenkinti“, – kalbėjo K. Šerepka. Jo tvirtinimu, pagal parametrus keltuvas labai lėtas ir esant lankytojų antplūdžiui vos spėja kelti neįgaliuosius: laiptais užlipti greičiau nei užsikelti keltuvu.
Ekspertė: šeima pasipiktino pagrįstai
„Manau, žmonės labai teisingai pasipiktino. Nėra jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl nebuvo galima užvežti poros su mažais vaikais – jiems reikėjo įgalinimo patekti į objektą“, – situaciją komentavo Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Kaip pavyzdį ji pateikė akinius ir kontaktinius lęšius: jei jų nebūtų, didelė dalis žmonių būtų neįgalūs regėjimo prasme.
M. Jankauskaitė pastebi, kad mes šiek tiek atsiliekame savo suvokime. Ji primena, kad sovietmečiu žmonės su negalia vadinti invalidais, tai, verčiant iš anglų kalbos žodžio invalid, reiškia netinkamą. Išmokus, kad tai nekorektiškas žodis, dabar jau raginama kalbėti ne apie žmogų su negalia, o jį įgalinančią ar neįgalinančią aplinką bei negalios paveiktus žmones.
Ekspertės aiškinimu, negalios paveiktas žmogus – ne tik pats sveikatos sutrikimą turintis žmogus, bet ir, pavyzdžiui, mama, prižiūrinti neįgalų vaiką – apribotos jos galimybės dirbti, dalyvauti visuomenės gyvenime. „Liftas statomas tam, kad įgalintų žmones, turinčius tam tiktų specialių poreikių, pasiekti tikslą. Tai bus ir žmogus, kuris taip pat turi judėjimo sutrikimų, kada porai reikia dvynius užstumti, jie lygiai taip pat turi sudėtingumų“, – aiškina M. Jankauskaitė.
Pašnekovės teigimu, oro uostuose apie 40 proc. asmenų turi specialių judėjimo poreikių – tai ir senukai, ir tėvai su mažais vaikais. „Aš logikos nesuprantu – ką reiškia „tokios taisyklės?“ Kas jas sukuria – patys ir sukuria. Reikia žiūrėti ne į žmogų su negalia, o į aplinką, kuri įgalina arba ne“, – dėstė ekspertė.
DELFI primena, kad Anykščių medžių lajų takas prieš keletą savaičių sulaukė tarptautinio pripažinimo. Jungtinių tautų Pasaulio turizmo organizacijos 12-tą kartą rengiamų prestižinių turizmo inovacijų ir meistriškumo apdovanojimų „Turizmo inovacijos įstaigose" grupėje Medžių lajų takui skirta pirmoji vieta.
Medžių lajų takas – pirmasis Baltijos šalyse ir pirmasis Rytų Europoje. Medžių lajų takas tęsiasi 300 metrų ir tolygiai kyla iki 21 metro aukščio virš žemės paviršiaus. Takas baigiasi apžvalgos bokštu, kurio apžvalgos aikštelė įrengta 34 metrų aukštyje.
Apžvalgos bokšto architektūros motyvu pasirinkta Lietuvos etnokultūrinio regiono – Aukštaitijos tautinė juosta. Fasaduose dominuoja juostos motyvas iš rombų. Medžių lajų tako informacinis centras nepriekaištingai integruotas į aplinką. Stogas įkomponuotas į šlaitą, apaugintas žole. Dėl Europos Sąjungos lėšomis finansuoto projekto Lietuvoje atsirado vienintelė vieta, kur į tokį aukštį gali pakilti neįgalieji. Apžvalgos bokšte įrengti keltuvai.
Lajų takui parinkta ypatinga vieta – tai Anykščių šilelis. Šis Lietuvos miškas yra apdainuotas garsaus Lietuvos poeto Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Netoli įėjimo į Medžių lajų taką stūkso įspūdingas Puntuko akmuo. Lankytojai įvairiais metų laikais gali stebėti besikeičiančią gamtą ties medžių viršūnėmis, o pakilę aukščiau – stebėti užburiančias kraštovaizdžio panoramas. Galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, informaciniuose stenduose susipažinti su šilelio gamtos vertybėmis, pasigrožėti Šventosios upės vingiais.