„Yra nusistovėjusi tradicija pasitikėjimo principo ir tam tikros Užsienio reikalų ministerijos tvarkos. Dabar abu šie dalykai susiduria su iššūkiais“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje komentavo G. Landsbergis.
Prezidentūrai ir valdantiesiems jau antrą mėnesį ginčijantis dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo, G. Landsbergio neįtikina šalies vadovo argumentai. Pasak ministro, per pastaruosius kelis mėnesius nemaža dalis iš Daukanto rūmų išėjusios informacijos buvo netiksli arba neteisinga. Jo teigimu, Prezidentūroje nėra numatytos vidinės tvarkos, pagal ką jie atrenka siūlomus kandidatus į ambasadorius.
„Prezidentūra, savo vidinių tvarkų išvis neturi. Nėra jokios tvarkos, kaip jie atrenka, ką jie siūlo, kaip vyksta diskusija, kaip jie interpretuoja įstatymus ir Konstituciją“, – tikino jis.
ELTA primena, kad Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra, argumentuodama savo poziciją, iš pradžių aiškino, kad vienas iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytų kandidatų nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas kaltino ministeriją politizuojant ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bandant proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.
Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais, todėl Prezidentūros pareiškimai jį stulbino.
G. Landsbergis apie VTEK išvadą dėl E. Bajarūno: sprendimo kol kas neturiu
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia dar nepriėmęs sprendimo, ar imsis kokių nors veiksmų dėl to, kad miuzikle „Operos fantomas“ su prezidentu apsilankęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus.
„Neturiu sprendimo dar kol kas. Analizuojame medžiagą, konsultuojamės su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jeigu kokių nors sprendimų reikės, tai pranešime“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Ministras ir toliau laikosi pozicijos, kad sprendimai dėl E. Bajarūno atleidimo turėjo būti priimti jau po to, kai buvo gautos ambasadoriui nepalankios tarnybinio patikrinimo išvados. Visgi, pasak jo, galimo E. Bajarūno mobingo prieš darbuotojus sieti su šia VTEK išvada nereikėtų.
„Nesieju tų dviejų atvejų. Tai yra nesusijusios istorijos, bent jau tiek, kiek darbdavys yra suinteresuotas. Bet ja reikia atskirai nagrinėti ir kiekviena jų potencialiai gali turėti kažkokias pasekmes. Bet ar jos bus antruoju atveju, tai nuspręsime vėliau“, – akcentavo jis.
VTEK antradienį nutarė, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad apsilankymas miuzikle buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.
Po tyrimo padaryta išvada, kad prezidentas G. Nausėda pasinaudojo savo statusu ir padėtimi asmeninei naudai – bilietams į spektaklį gauti. Komisija taip pat konstatavo, kad E. Bajarūnas pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas.
Visgi Prezidentūra su VTEK išvada nesutinka. Daukanto rūmai akcentuoja, kad prezidentas iš ambasadoriaus dovanų ar paslaugų negavo.
Už šiuos Viešųjų ir privačių interesų įstatymo pažeidimus asmuo vienus metus nuo sprendimo priėmimo negali būti skatinamas, priimamas, skiriamas ar renkamas į lygiavertes ar aukštesnes pareigas. Tiesa, tokia sankcija netaikoma dalyvaujantiems Seimo ar prezidento rinkimuose.
Prezidento, ambasadoriaus ir judviejų sutuoktinių apsilankymas teatre 2023 m. gegužę buvo apmokėtas iš ambasados lėšų. Bilietai į renginį, VTEK pirmininko teigimu, kainavo virš 1600 eurų.
ELTA primena, kad viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Prezidentūra susiginčijo dėl to, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus.
Praėjusių metų spalį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikinai sustabdė ambasadoriaus E. Bajarūno funkcijas iki kol bus atstatytas konstruktyvus ir produktyvus Lietuvos atstovybės Londone darbas.