Kiek anksčiau Užsienio reikalų ministerijos (URM) Darbo taryba ir Darbuotojų profesinė sąjunga su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos atstovybes užsienyje ir bendrai į ministeriją. Pareiškime prašoma iškviesti E. Bajarūną konsultacijoms į Lietuvą tol, kol bus atliktos visos reikiamos procedūros ir priimtas sprendimas dėl jo tinkamumo eiti pareigas.
Artimiausiu metu G. Landsbergis pažadėjo susitikti su URM Darbo tarybos ir profesinės sąjungos atstovais, ir priimti sprendimus.
„Po tų susitikimų bus priimti galutiniai sprendimai, kurie užtikrintų tolimesnį kokybišką ir saugų Lietuvos diplomatų darbą“, – pirmadienį per spaudos konferenciją kalbėjo politikas.
„Skiriant ministrą be politinės atsakomybės už užsienio politiką ar kitus klausimus, yra priskiriama atsakomybė ir už diplomatų darbą. Kadangi nėra kitos institucijos, kuri galėtų dalintis atsakomybę už diplomatų darbo kokybę su užsienio reikalų ministru, kitaip tariant, nei Seimas, nei prezidentūra, net nei Vyriausybė už tą darbą neatsako. Tai visa atsakomybė vienareikšmiškai krenta ant mano pečių“, – aiškino ministras ir pažymėjo, jog tą atsakomybę priima labai rimtai.
„Jeigu mes turime daugelio asmenų skundus, Darbo tarybos, profesinės sąjungos rekomendacijas, jų vertinimus, tai įsiklausyti į juos ir priimti sprendimus, atsižvelgiant į tai, kas sakoma, yra grynai vienasmeniškai mano [reikalas].
Norėčiau, kad tokio pobūdžio sprendimai būtų priimami drauge, kad tos institucijos matytų, išgirstų, įsiklausyti – ne į mane, tiesą sakant, šitoje situacijoje, nes esu kartais tik žinios perdavėjas, bet į tuos žmones, kurie kreipėsi pagalbos“, – tęsė G. Landsbergis.
Išvada: situacija kenkia valstybės interesams
Klausimas, ar E. Bajarūnas gali toliau eiti pareigas, kilo po to, kai 13 ambasados darbuotojų pateikė liudijimus apie nederamą ambasadoriaus elgesį.
Situaciją vertino URM Generalinė inspekcija ir konstatavo, jog „E. Bajarūnui trūksta vadovui reikalingos kompetencijos, ambasadorius nesugeba motyvuoti darbuotojų ir imtis reikiamos lyderystės, piktnaudžiauja vadovui suteiktais įgaliojimais, nekuria pozityvių, pagarba ir tarpusavio bendradarbiavimu grįstų darbo santykių, neužtikrina ambasadoje palankios psichologinės darbo aplinkos, bendraudamas su darbuotojais stokoja empatijos, negeba darbuotojams teikti tinkamo grįžtamojo ryšio“.
Visa tai, pasak inspektorių, daro neigiamą įtaką Lietuvai strategiškai svarbios atstovybės darbo rezultatams, kuria atstovybėje destruktyvią darbo atmosferą, kuri „kenkia pirmiausia pačiai darbuotojų savijautai, o per jų veiklą ir komunikaciją – ir valstybės interesams, kuriuos atstovauja atstovybė“.
Į darbuotojų liudijimus ir išvados turinį sureagavo pats E. Bajarūnas Vilniuje surengęs spaudos konferenciją. Jis kalbėjo, kad yra reiklus vadovas ir sutiko, jog galbūt „kai kur perspaudė“ bendraudamas su ambasados darbuotojas, svarstė galbūt darbuotojai nebuvo patenkinti darbu savaitgalį.
Bet ambasadorius tikino visus nesutarimus galintis išspręsti pats kalbėdamasis su darbuotojais.
Pažadėjo spręsti bėdas ambasadoje
Į ambasadą jis žadėjo grįžti su planu ir spręsti problemas – gerinti mikroklimatą, spręsti klausimą dėl viršvalandžių.
Tiesa, bendrai vertindamas situaciją, E. Bajarūnas teigė, jog yra „naudojamas politinėje kovoje“. Jis kvestionavo URM Generalinės inspekcijos atliktą tyrimą: esą apklausti tik tie, kurie turėjo nusiskundimų.
„Atvažiavo generalinis inspektorius, išsirinko žmones, jau turėjo kažkokią savo viziją. Apklausė juos, išvažiavo. Ir tai pasirodo spaudoje, trimituojama. Normaliai valstybėje kaip daroma: jeigu yra problema, kuriamos komisijos, detaliai aiškinamasi kiekvienas epizodas <...>, išklausomi liudininkai, išklausomas atsakovas. Tokiu atveju tai aš galėčiau vadinti tyrimu“, – dėstė E. Bajarūnas.
„Tikrai gaunu labai daug teigiamų atsiliepimų, kurie, deja, į šitą raportą neįtraukti“, – pridūrė jis ir sakė, kad ir toliau tęs darbą pareigose.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis paragino apsvarstyti E. Bajarūno atšaukimą, tačiau prezidentūra nurodė toliau pasitikinti diplomatu. Be to, pasak prezidentūros, kylant darbiniams konfliktams atstovybėje, juos dialogo būdu turėtų spręsti URM.
Prezidentūra reiškia pasitikėjimą
„Prezidentas pasitiki ambasadoriumi E. Bajarūnu, vertina jo profesionalų atstovavimą Lietuvos Respublikai Jungtinėje Karalystėje – skatinant draugiškus Lietuvos ir Jungtinės Karalystės santykius, plėtojant ekonominį ir kultūrinį šalių bendradarbiavimą. Šalies vadovas teigiamai vertina tai, kaip ambasadorius E. Bajarūnas rūpinasi Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuva palaikymu ir stiprinimu“, – naujienų agentūrai ELTA nurodė prezidentūra.
„Jei kyla darbiniai konfliktai ambasadoriaus vadovaujamoje diplomatinėje atstovybėje, jie turėtų būti sprendžiami laikantis tarnybinės etikos principų. Prezidentas tikisi, kad Užsienio reikalų ministerija geranoriškai padės išspręsti šią situaciją dialogo būdu“, – priduriame atsakyme.
Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo URK pritarimu.