Konservatorių vedlys teigė, kad iki šiol viešai neskelbta informacija apie G. Nausėdos narystę Komunistų partijoje nekelia abejonių. Dėl jos prezidentas, anot politiko, turi pasiaiškinti.
„Man atrodo, informacija nekelia dvejonių, ji yra tiesiog archyvų informacija. O šiuo metu, man rodos, prezidentas geriausia, kad pats visuomenei paaiškintų apie priežastis, apie aplinkybes. Tai yra jo diskusija su jo rinkėjais ir su jo atstovaujama visuomenės dalimi“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams komentavo G. Landsbergis.
„Tai yra vieno žmogaus atsakomybė apie pasakytą ar nepasakytą informaciją su jo rinkėjais. Taip reikia palikti“, – pažymėjo jis.
Prezidentas anksčiau aiškino manantis, kad artėjant 2024 metų šalies vadovo rinkimams politiniai oponentai ėmėsi medžioklės siekdami susilpninti jo pozicijas ir dėl to būtent dabar buvo paskelbta apie jo priklausymą Komunistų partijai.
G. Landsbergis tokius kaltinimus atmetė.
„Žiūrėkit, ar tai pirmas politikas, kuris kuo nors apkaltina konservatorius?“ – klausė jis.
Konservatorių lyderis, paklaustas apie būsimus prezidento rinkimus, teigė, kad partijoje šiuo klausimu diskusija dar neprasidėjo.
„Mes dar turim gerus pusę metų iki tikros, viešos rinkimų pradžios“, – teigė G. Landsbergis.
Seimo pirmininkė: tai ne vieta sąmokslo teorijoms
Ketvirtadienį žurnalistų Seime kalbinta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sureaguodama į prezidento žodžius, paragino neieškoti sąmokslo teorijų.
„Visų pirma, aš labai džiaugiuosi, kad, berods, prezidentas nesakė, kad liberalai jį medžioja“, – šyptelėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„Jei rimčiau – man rodos, kad, visų pirma, tai ne ta vieta, kur reikėtų įžvelgti sąmokslo teorijas. Nematau tam jokio racionalaus pagrindimo. O dėl 2024 m. – mano žiniomis, nėra nė vieno kandidato, dar per anksti“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Ji teigė, kad nuslėptas G. Nausėdos biografijos faktas, yra svarbus.
„Akivaizdu, kad tokie faktai – net jei formaliai neprivaloma juos viešinti – jie yra svarbūs. Kaip ir sakiau, prezidentas ir pats, berods, pripažino, kad buvo klaida to nepasakyti laiku“, – pažymėjo politikė.
Diskusijos apie G. Nausėdos narystę Komunistų partijoje ir šį iki šiol nežinomą faktą kilo po to, kai trečiadienį žurnalistas Dovydas Pancerovas savo paskyroje feisbuke paskelbė tai įrodančius dokumentus.
Nausėda: tai – jaunystės klaida
Iš dokumentų matyti, jog G. Nausėda 1988 m. gegužės 20 d. prašėsi būti priimamas į Komunistų partiją, o tų pačių metų birželio 27 d. jam buvo išduotas partinis bilietas.
Apie buvusią narystę Komunistų partijoje tuomet dar kandidatas į prezidentus G. Nausėda rinkiminėje Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje nenurodė, nors jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė atitinkamoje anketoje apie savo narystę Komunistų partijoje 1979–1988 metais paminėjo.
Prezidentūra patvirtino faktą, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai ir pažymėjo, kad apie tai pranešti rinkiminėje anketoje nebuvo privaloma.
„Prezidentas Gitanas Nausėda į komunistų partiją buvo priimtas 1988 metų gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir yra prieinami visuomenei.
Prasidėjus Sąjūdžiui, Gitanas Nausėda komunistų partijos veikloje nedalyvavo. Kandidato į
Prezidentus anketoje klausimas apie priklausymą vienai ar kitai partijai ar politinei organizacijai yra neprivalomoje užpildyti anketos dalyje“, – D. Pancerovui perduotuose atsakymuose nurodė prezidentūra.
Prezidentūros perduotame atsakyme Delfi G. Nausėda teigė, kad jo narystė Komunistų partijoje buvo jaunystės klaida. Anot prezidento, tokį sprendimą teko priimti siekiant mokslininko karjeros.
Mano, kad oponentai siekia susilpninti jo pozicijas
G. Nausėda informacijos pasirodymą apie jo narystę partijoje būtent dabar susiejo su artėjančiais šalies vadovo rinkimais ir svarstė, kad už viso to stovi oponentai. Konkrečiai jo pasisakyme buvo paminėti konservatoriai.
Pasak šalies vadovo, artėjant 2024 m. prezidento rinkimams, jo kritikai ir tos politinės jėgos, kurios turi „rezervuotą požiūrį į prezidentą – ne konservatorių partijos narį“, vykdo „tam tikras akcijas“, silpninančias jo paties pozicijas.
„Jeigu taip atrodytų tiktai man vienam, laikytumėte, kad tai yra subjektyvi mano nuomonė. Bet man susidaro įspūdis, kad artėjant 2024 m. rinkimams ta būsena, kurią aš vadinu medžiojimo būsena, tampa jau labai sisteminga ir tie veiksmai, kurie yra pastaruoju metu vykdomi, vis dėlto, yra turbūt projektuojami į 2024 metus. Nors aš nei esu apsisprendęs, nei esu paskelbęs, kad juose (rinkimuose – ELTA) dalyvausiu“, – trečiadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre“ kalbėjo šalies vadovas. Jo pasisakymą cituoja ELTA.
„Tos partijos, kurios galbūt nuo pat pradžios turėjo rezervuotą požiūrį į prezidentą ne konservatorių partijos narį, jos iš tikrųjų gali siekti galbūt ir matydamos, kad trūksta kandidatų arba trūksta konkurentų, daryti tam tikras akcijas, kurios susilpnintų dabartinio prezidento pozicijas“, – akcentavo G. Nausėda.
Visgi, prezidentas kreipėsi į savo kritikus ir konservatorių partiją, ragindamas „atsigręžti į žmones“ ir nesiekti politinių dividendų visuomenės priešinimu.
„Tačiau mielieji, aš noriu pasakyti, kad šitas jums tikrai nepadės parlamento rinkimuose. Ir parlamento rinkimuose, jeigu norite pasirodyti gerai, jeigu norite pakilti iš tų reitingų žemumų, kuriuose dabar esate – atsigręžkite į žmones. Jeigu neišeina visu veidu atsigręžti – atsigręžkite bent šonu. Pradėkite nebepriešinti visuomenės, pradėkite klausyti žmonių“, – ragino jis.
Teigia, kad pasiekta „politinės kovos stadija“
„Žmonės atleis, žmonės atleido ne kartą ir žmonės atleis, jeigu matys, kad politikoje yra tokie patys žmonės“, – tvirtino G. Nausėda.
Šalies vadovas pažymėjo, kad laikėsi savo principų ir stengėsi kurti dialogą su priešiškai prieš jį nusiteikusiais politikais. Visgi, anot jo, bendrų taškų surasti nepavyksta. Todėl G. Nausėda konstatavo, jog pasiekta „politinės kovos stadija, kuri niekam nebus naudinga“.
„Aš atėjau į politiką, tikėdamas, kad inteligentiškumas, padorumas, tam tikrų taisyklių padorumo laikymasis yra vertybė. Ir galbūt tai galėtų būti tas elementas, kuriuo aš galėčiau būti prezidentas. Bet žinote, pačioje pradžioje aš pamačiau požiūrį į save – arba tu tampi vienu iš mūsų, arba tu būsi streindžeris“, – dėstė politikas.
„Mes laukiame NATO samito, mes laukiame kitų labai svarbių įvykių, kurie įvyks Lietuvoje. Ir ko turbūt mažiausiai reikia arba kuo daugiausiai galėtų džiaugtis žmonės, sėdintys Maskvos koridoriuose – kad mes dabar pradėtume vienas kitą bombarduoti. Mano palinkėjimas – grįžkime prie normalaus dialogo“, – kvietė jis.