„Reikia turėti vieną dalyką galvoje – kad Kinijos ir JAV santykis yra tai, ką angliškai vadiname zero-sum game (nulinės sumos žaidimu – ELTA). Kitaip tariant, atėmus iš vieno, prisideda prie kito – ir atvirkščiai. Tai negalime tikėtis turėti atitinkamai daugiau atvertų durų ir daugiau geresnio santykio su JAV, ir tuo pačiu gerintis Kinijai. Vienur gerinant – kitur prastėja“, – trečiadienį prieš prasidedant Vyriausybės posėdžiui žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Reikia tuos dalykus įvertinti“, – pridūrė jis.
Jis taip pat priminė, jog Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai buvo pažeminti Pekino sprendimu.
„Pirmiausiai, ryšius mes turėjome. Ir didelis įšalimo klausimas buvo pačios Kinijos pasirinkimas. Kinija pasirinko tuos santykius turėti ten, kur jie yra šiandien“, – akcentavo G. Landsbergis.
Ir nors rinkimus laimėję socialdemokratai kalba apie tokių santykių pokyčius, ministras tiesiogiai to nekomentuoja.
„Būsimos Vyriausybės sprendimų pasirenku nebekomentuoti. Tikiu, kad yra tikrai įžvalgių žmonių, kurie geopolitiką supranta taip pat, kaip mes, ir tuos klausimus atsakys teisingai, problemų nepadarys“, – apibendrino šalies diplomatijos vadovas.
Šimonytė įvertino G. Palucko ketinimus gerinti santykius su Kinija: neišmintinga
Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė socialdemokratų į premjero postą siūlomo Gintauto Palucko kalbas apie poreikį gerinti santykius su Kinija vadina neišmintingomis. Pasak jos, jei G. Paluckas būtų bent kažkiek domėjęsis užsienio politika, jis žinotų, kad Lietuvos pastangos plėtoti santykius su Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalimis yra vertinamos tiek tarp JAV demokratų, tiek ir tarp respublikonų.
„Vertinu kaip neišmintingus, ir visai nepriklausomai nuo to, kokia būtų JAV administracija. Ponas Nausėda puikiai žino iš informacijos, kuri prieinama mums abiem, o ponas Paluckas žinotų, jeigu bent kiek labiau būtų domėjęsis užsienio politika, kad tiek respublikonų, tiek demokratų politikai vertina Lietuvos institucijų pastangas stiprinti ryšius su demokratijomis Indijos-Ramiojo vandenyno regione ir supratimą, kad būtina minimizuoti rizikas, kylančias iš Kinijos ambicijų“, – raštu Eltai pateiktame atsakyme teigia I. Šimonytė.
Ji akcentuoja, kad ši jos Vyriausybės pasirinkta Lietuvos užsienio politikos kryptis taip pat atvėrė ir nemažai durų.
„Tai yra klausimas, kuriuo JAV politikoje egzistuoja konsensusas ir tokių temų likę ne tiek daug. Todėl Lietuvos pastangos per šią kadenciją stiprinti savo atsparumą, kurti švarias tiekimo grandines taip pat buvo aukštai vertinamos ir atvėrė nemažai durų“, – pabrėžia I. Šimonytė.
„Dar daugiau – ekonominio spaudimo Lietuvai dėka net ES lygiu gerokai suintensyvėjo diskusijos apie Kinijos vaidmenį ES ekonomikoje ir matome bent dalinį pokytį ten, kur anksčiau buvo tik džiaugiamasi intensyvia prekyba ir tuo, kad ES užleido aibę pozicijų, įskaitant ir strateginių, Kinijos importui. Rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, neabejotinai bus daug daugiau dėmesio ir ES laikysenai šioje temoje“, – pažymi ji.
Sprendimas pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą būtų pažeminimas
I. Šimonytė leidžia suprasti, kad sprendimas pakeisti Lietuvoje veikiančios Taivaniečių atstovybės pavadinimą būtų vertinamas kaip pažeminimas šiai šaliai.
„Sprendimas pažeminti diplomatinių santykių lygmenį buvo vienašalis Pekino sprendimas. Mes jo savo sprendimais pakeisti negalime. Tačiau jeigu sąlyga pakeisti tą Pekino sprendimą bus mums ar mūsų bendraminčiams pakeisti kitus savo sprendimus, man sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų būti vertintina kitaip nei pažeminimas“, – teigia I. Šimonytė.
Todėl G. Palucko planus gerinti santykius su Kinija, neatsižvelgiant į geopolitines aplinkybes, I. Šimonytė vadina apgailėtinais.
„Lietuva, iki šiol viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų ir viena aiškiausiai suvokiančių, kokias pasekmes turėtų neteisinga „taika“, o tiksliau putino appeasement’as, puikiai mato ir kas padeda rusijai kariauti karą ir apeiti sankcijas. Tad apgailėtina, kad numanomas Vyriausybės (kuriai, kaip buvo teigiama, nebus įdomi užsienio politika, nes ją neva jau vykdo Prezidentas ir jie jam „netrukdysią“) vadovas iš visų geopolitinių iššūkių, grėsmių ir galimybių Lietuvai teiškelia šį vieną“, – sakė ji.
Landsbergis apie būsimus pokyčius JAV administracijoje: nesu iki galo įsitikinęs, kad Europa yra pasiruošus
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad JAV prezidento rinkimų rezultatai nebuvo netikėti. Visgi, konservatorius tikina, kad respublikono Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali atnešti nemažai pokyčių, kuriems, anot politiko, Europa gali būti nepasiruošusi.
„Pirmiausiai, turbūt, nėra labai netikėta, matėme apklausų rezultatus, kurie kalbėjo apie labai artimą kovą. Tikiuosi, kad visos valstybės, kurioms aktualu, ruošiasi tam. Mes, savo ruožtu, esame nemažai jau nuveikę ta kryptimi, turime tikrai neprastus ryšius užmezgę su respublikonų komanda. Aš pats esu turėjęs susitikimus su praktiškai visais žmonėmis, kurie dirba prie gynybos ar užsienio politikos komandų“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Šiaip pokyčiai potencialūs yra dideli. Ir jeigu jau atsitraukiame šiek tiek iš Lietuvos darbotvarkės į tą tokią platesnę europinę darbotvarkę, aš nesu iki galo įsitikinęs, kad Europa yra pasiruošusi“, – teigė jis.
G. Landsbergis patikino, kad Lietuvos diplomatai, jo žodžiais, „užmetė platų tinklą“ ir palaiko ryšius su įvairiais Respublikonų partijos atstovais.
„Sakykime, tikrai tie tiltai jau yra pastatyti ir manau, kad tiesiog turėsime gerą ryšį“, – sakė jis.
Visgi, šalies diplomatijos vadovas pastebėjo, kad, tikėtina, jog kaip ir anksčiau Lietuva iš Vašingtono sulauks tų pačių klausimų, susijusių su užsienio politika,
„Klausimai, kurių esame daugiausiai sulaukę, būdavo susiję su mūsų Kinijos politika, su mūsų Irano politika, su pagalba Ukrainai ir svarbiausiais dalykais kaip mūsų gynyba, sienos pastatymas“, – dėstė G. Landsbergis.
„Turime ką papasakoti ir dabar reikia tiesiog dirbti“, – pridūrė politikas.
ELTA primena, kad Lietuvos ir Kinijos dvišalių santykių padėtis grįžo į dėmesio centrą po to, kai Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pareiškė, jog reikėtų gerinti kontaktą su Pekinu.
„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.
Nors LSDP rinkimų programoje teigiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai, socialdemokratai akcentuoja, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.
Savo ruožtu tokią poziciją remia ir Prezidentūra. Šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko siekį normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija ir viliasi, kad Pekinas pakeis savo poziciją ir šalių ambasadoriai grįš prie darbų abejose valstybėse.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Kasčiūnas: jeigu aš būčiau amerikietis, aš tikrai būčiau balsavęs už D. Trumpą
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kačiūnas teigia, kad Vakarų Europai nereikėtų kartoti praeities klaidų mezgant santykius su JAV prezidento rinkimus laimėjusiu Donaldu Trumpu. Jis taip pat tikina, kad jei būtų amerikietis, savo balsą būtų atidavęs būtent šiam politikui.
„Aš jums atvirai pasakysiu – jeigu aš būčiau amerikietis, aš tikrai būčiau balsavęs už Trumpą, net neabejoju. Šitoje geopolitinėje aplinkoje – pasilikčiau atsakymą sau. Nes čia daugiau abejonių daugiau netikrumo ir neapibrėžtumo. Bet tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Politikas akcentuoja, kad pagrindinis D. Trumpo siekis yra taika, dėl kurios, pasak jo, politikas būtų pasiryžęs net ir laikinai ieškoti sutarimo su priešu.
„Jam esmė yra taika, kad per jo kadenciją nebūtų jokių karų. Ir jis vadovaujasi Reigano „taika per galią“ koncepcija. Kad mes būsime tokie galingi, kad priešas nebandys mūsų sutrikdyti. Jeigu mes susitariame su priešu laikinai, tai gerai, jeigu kažkas tik bus pažeista – gaus per nagus“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Aš jums priminsiu, kad būtent jo laikotarpiu Rusijos pajėgos kai kuriose geografinėse platumose gerokai gavo per nagus ir tvirtai gavo. Jeigu pasakė, kad nedaryk šito, bet padarei – gavai per nagus. Anksčiau jie negaudavo per nagus“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.
Todėl L. Kasčiūnas pabrėžia, kad Vakarų Europai nereikėtų statyti moralinės sienos prieš D. Trumpą.
„Kas bus, tai ateitis parodys. Bet dabar pirmiausia reikia nedaryti klaidos, ką darė, man atrodo, dalis Vakarų Europos 2016 metais, kai truputėlį buvo tokia anti-trumpiška isterija prasidėjusi, buvo kuriama tokia moralinė siena prieš jį“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Manau, labai gerai pamenate tuos dalykus, tai niekuo nepadėjo, tai kaip tik truputėlį komplikavo tą pradžią, kai įsivažiavome. Dabar jau labiau suprantame prezidento paveikslą ir natūralu, kad reikia išmokti su juo dirbti. Kad svarbu pabrėžti, ką ir užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad nesėdėjome rankų sudėję“, – akcentavo jis.