„Yra išankstinė nuostata, o galbūt ir varžtai, apribojimai, ko negalima tirti“, – antradienį Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatydamas naują savo knygą apie Sausio 13-ąją sakė V. Landsbergis.
Jis minėjo, kad Lietuvos teisėsauga kažkodėl vengia kelti buvusio Sovietų Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo atsakomybės klausimą dėl 1991 metų sausio žudynių Vilniuje.
V. Landsbergis pabrėžė, kad Sausio 13-osios byloje M. Gorbačiovas net nėra apklaustas, nekalbant apie kaltinimų pateikimą ir jo teisimą.
Kas varžo Lietuvos teisėsaugą, buvusio pirmojo faktinio Lietuvos vadovo teigimu, neaišku.
„Kur yra ta jėga? Manau, kad tai ta pati senoji jėga. Per šitą bylą Lietuvos teisėsauga turi progą išeiti į laisvę, bet ji nėra laisva, ją kažkas varžo. Gal kada nors atsiskleis tie mechanizmai“, – antradienį bibliotekoje kalbėjo V. Landsbergis.
Savo naująją knygą „Naujai atitirpę Sausio 13-osios pėdsakai ir mirtinai abejingas lietuviškas teisingumas“ jis vadino akmenėliu į Lietuvos teisėsaugos langą.
„Mano ginklas yra pateikti tikrus dalykus, kuriuos sunkiau arba neįmanoma apmeluoti“, – teigė V. Landsbergis.
Autorius tvirtino, kiek galįs, tiek besistengiantis paskelbti „kuo daugiau autentikos“, dokumentų apie aktualią praeitį.
V. Landsbergio teigimu, tai, kad naudoti smurtą Vilniuje 1991 metų sausį leido pats M. Gorbačiovas liudija ne vienas faktas ir liudijimas, tačiau jie kažkodėl ignoruojami. Jis minėjo M. Gorbačiovio biografo knygą, kad SSRS jėgos struktūrų vadovai vis prašė leidimo Vilniuje panaudoti jėgą.
„Jis (biografas – BNS) užfiksavo, ką jie pasakoja. M. Gorbačiovas ilgai to vengė, o paskui pamojo ranka: „Eikite, pabandykite“. Jį įtikinėjo, kad visi Lietuvoje tik ir laukia kokio nors jėgos veiksmo ir Landsbergio valdžia grius tuoj pat. (...) Tą ir rašo jo biografas Andrejus Gračiovas, bet aš abejoju, ar mūsų teisėsauga, kuri tyrė tą bylą, pasikvietė jį ir paprašė bent jo parodymų“, – sakė buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Jo teigimu, teisėsauga keistai elgiasi ne tik Sausio įvykių, bet ir Medininkų byloje. Anot jo, iškart po žudynių Medininkų pasienio poste sąmonę atgavęs Tomas Šernas liudijo, kad nusikaltime dalyvavo Vilniaus specialiosios paskirties milicijos būrio vadas OMON vadas Boleslovas Makutinovičius.
„(...) bet tas žmogus niekada nebuvo tiriamas, neva nustatyta, kad Vilniaus OMON ten nedalyvavo, o atvažiavo Rygos OMON“, – sakė V. Landsbergis.
Knygos pristatyme dalyvavęs vieno iš Sausio įvykių aukų sūnus Robertas Povilaitis pasakojo nesėkmingai siekęs, kad M. Gorbačiovas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje.
Jis su advokatu buvo kreipęsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. Gorbačiovo kaip tuometinio ginkluotųjų pajėgų vado aplaidumo.
„Įrodyti, kad M. Gorbačiovas buvo davęs nurodymus ar įsakymus, gali būti neįmanoma, todėl siekėme, kad bent jau būtų sprendžiama, kad jis ką nors aplaidžiai padarė. Karo vado pareiga – reaguoti ir stabdyti, jeigu jis sužino apie nusikaltimą. Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą“, – pasakojo R. Povilaitis.
„Ką reiškia atsisakyti pradėti vykdyti ikiteisminį tyrimą? Tai reiškia, kad prokuratūra turi būti įsitikinusi, garantuota, turėti neginčijamų įrodymų, kad nusikalstama veika nėra padaryta. Priešingu atveju reikia pradėti tyrimą ir aiškintis“, – pridūrė jis.
Nepriklausomybės gynėjo sūnus teigė, kad šis prokuratūros sprendimas jį labai sukrėtė.
„Kažkoks yra sprendimas net nekelti atsakomybės klausimo“, – teigė jis.
Vilniaus apygardos teismas trejus metus nagrinėja Sausio 13-osios bylą. Tai viena didžiausių teisėsaugos bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Vasarį planuojama skelbti nuosprendį.
Joje daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Visi kaltinamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, teisiami už akių. Dauguma kaltinamųjų gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje, šios atsisakė suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.
Vilniaus apygardos teismas buvo priėmęs sprendimą byloje liudytoju apklausti M. Gorbačiovą, išsiųsti keli šaukimai, bet Rusija atsisakė jį įteikti buvusiam Sovietų Sąjungos vadovui.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti anksčiau buvo nuteisti šeši asmenys.
Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.
Autorė: Jūratė Skėrytė