„Man atrodo, kaip tik jas (prezidento galias – ELTA) tik įtvirtina“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis.
Ministras teigia sprendimą, ar palaikyti šias Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, priimsiąs, kai bus pateiktas teisės akto galutinis projektas. Visgi pačią iniciatyvą keisti šiuo metu galiojančią ambasadorių skyrimo tvarką G. Landsbergis vertina teigiamai.
„Reikia susipažinti, koks bus galutinis. Nes kai yra registracija, tik tada prasideda visas procesas. Teikiamos įvairios yra pataisos ir, galų gale, tas dokumentas gali stipriai skirtis nuo pradinės versijos.
Kad tai yra teisinga kryptis, tai nuo pat pradžių palaikiau“, – sakė jis.
G. Landsbergis taip pat pažymi „artimiausiu metu“ ketinantis susitikti su prezidentu ir aptarti 2024 m. planuojamus ambasadorių paskyrimus.
Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sukritikavo Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas. Pasak jos, Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo tvarkos gali apriboti prezidento galias.
Praėjusį penktadienį grupė Seimo narių registravo jau kurį laiką Seime ruoštas Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama aiškiau reglamentuoti ambasadorių skyrimo tvarką.
Esminis siūlymas – numatyti terminą, per kurį institucijos turėtų paskirti naują diplomatinį atstovą. Siūloma, kad naujas ambasadorius turėtų būti paskirtas likus ne mažiau kaip pusmečiui iki šiuo metu pareigas einančiojo atstovo darbo pabaigos.
Taip pat siūloma detalizuoti kandidatų atrankos Užsienio reikalų ministerijoje (URM) eigą – įstatymu įtvirtinti praktiką, kai atranka į kitais metais atsilaisvinančias diplomatines pozicijas organizuojama iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. Įstatymo projekte pažymima, kad tokia geroji praktika jau yra besiformuojanti URM ir leidžia atrankas vykdyti sklandžiai ir efektyviai.
Įstatymo projekte išdėstyti ir kriterijai, kuriuos turi atitikti pretendentai į diplomatines atstovybes. Esami ir buvę diplomatai – turi turėti ne mažesnį nei ministro patarėjo diplomatinį rangą, bent 15 metų patirtį diplomatinėje tarnyboje, ne mažesnę nei 4 metų patirtį vadovaujant atstovybei.
Be to, numatomi pokyčiai, susiję ir su kandidatūrų svarstymu – siūloma nustatyti, kad Prezidentūra, nesutikusi skirti Vyriausybės pateikto diplomato ambasadoriumi, turėtų motyvuoti savo sprendimą ir pateikti jį Ministrų kabinetui per 10 darbo dienų.
Seimui pritarus, įstatyminiai pokyčiai įsigaliotų jau nuo šių metų liepos mėnesio.
ELTA primena, kad poreikis tobulinti Diplomatinės tarnybos įstatymą atsirado po to, kai įsiplieskė keletą mėnesių besitęsiantys ginčai tarp URM ir Prezidentūros. Institucijos susivaidijo dėl to, kas yra kaltas, jog strateginės partnerės Lenkijos sostinėje Lietuva neturi ambasadoriaus.
Kilus konfliktui dėl ambasadoriaus Lenkijoje, įstrigo daugiau kaip dešimtis šiais metais planuojamų diplomatų rotacijų.
Šiuo klausimu prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis turėjo du susitikimus, tačiau sprendimų kol kas nėra.