„Neturime abejoti, ar Ukraina gali laimėti šį karą mūšio lauke. Su mūsų visų parama Ukraina gali – ir turi – laimėti šį karą. Esame didžiulių pokyčių Europos kontinente ir pasaulyje liudininkai. Jei šiandien nepadėsime Ukrainai, pasaulyje bus dar daugiau sumaišties ir gerokai mažiau pagarbos taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pridedama, kad, aptariant artėjančio Vilniaus NATO viršūnių susitikimo prioritetus, ministras G. Landsbergis pažymėjo, kad reikalingi tolesni praktiniai žingsniai užtikrinant priešakinę gynybą ir saugumą rytiniame Aljanso flange. Lietuva susitikime taip pat sieks ambicingų pasiūlymų dėl Ukrainos suartėjimo su NATO ir sutarimo dėl NATO šalių išlaidų gynybai didinimo.
„Rusija ir toliau tęsia savo barbarišką karą prieš Ukrainą, todėl nuo Aljanso šiaurės iki pietų turime stiprinti mūsų šalių karinį atgrasymo potencialą ir dvišalį bendradarbiavimą. Dėkoju Rumunijai už sprendimą nuo šių metų balandžio pradžios grįžti su NATO oro policijos misija į Šiaulius“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, su Rumunijos kolega aptardamas dvišalio bendradarbiavimo, regiono saugumo stiprinimo, abiejų šalių ir tarptautinės bendruomenės paramos Ukrainai klausimus.
Taip pat ministras pažymėjo, kad Lietuva palaiko Rumunijos pastangas didinti Moldovos energetinį saugumą užtikrinant alternatyvų tiekimą ir reikšmingą finansinę bei humanitarinę paramą, taip pat prisideda prie Moldovos atsparumo didinimo įgyvendindama tikslinius projektus.
„Labai vertiname Rumunijos lyderystę ir pagalbą siekiant Moldovos europinės integracijos. Europos Sąjungoje turime imtis konkrečių priemonių prieš tuos, kas siekia destabilizuoti padėtį šalyje arba pakeisti jos eurointegracinę kryptį. Lietuva ir Rumunija yra artimos bendramintės daugelyje tarptautinių formatų“, – teigė G. Landsbergis.
Kalbėdamas dėl Tarptautinio specialiojo tribunolo agresijos nusikaltimui tirti steigimo, G. Landsbergis išsakė Lietuvos poziciją, kad tai tinkamiausias teisinis įrankis patraukti atsakomybėn aukščiausius Rusijos vadovus už visus nusikaltimus vykdomus Ukrainoje. Ministras G. Landsbergis taip pat padėkojo Rumunijai už jos įsitraukimą ir ekspertinį indėlį į diskusijas dėl šio tribunolo steigimo.
Susitikime ministras G. Landsbergis išreiškė tvirtą Lietuvos paramą Rumunijos, taip pat ir Bulgarijos, narystei Šengeno erdvėje.
„Komisijos vertinimu abi šalys atitinka narystės kriterijus. Mes remiame pastangas siekiant grąžinti šį klausimą į ES darbotvarkę ir esame pasirengę prisidėti prie šių pastangų. Tikimės, kad teigiamas sprendimas dėl narystės galėtų būti priimtas iki šių metų pabaigos“, – išreiškė lūkesčius ministras.
Ministras G. Landsbergis taip pat patikino kolegą B. Aurescu, kad Lietuva tvirtai remia Rumunijos stojimo į EBPO siekius ir sveikina šalies padarytą pažangą. „Šio mėnesio pradžioje Lietuvoje lankėsi Rumunijos stojimo į EBPO proceso nacionalinio koordinatoriaus vadovaujama delegacija.
Su kolegomis rumunais pasidalinome Lietuvos stojimo į EBPO ir narystės organizacijoje patirtimi. Esame pasirengę ir toliau padėti Rumunijai šiame procese“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Rumunijos užsienio reikalų ministras B. Aurescu vizito Vilniuje metu taip pat susitiko su Lietuvos Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.