Paklaustas, kokios yra didžiausios Seimo bėdos šiuo metu, G. Landsbergis išskyrė didžiausią užprogramuotą problemą, kurios pasekmės bus matomos nuolat – mokesčių pertvarka.
„Reikia labai aiškiai ir ne vieną kartą pakartoti, kas buvo padaryta. Ko gero, finansų ministro žodžiai, kad jis yra „mažos“ valstybės fanatikas, nubrėžia valstybės kryptį. Tai reiškia, kad per artimiausius trejus metus, pradedant nuo šių metų, valstybės biudžetas neteks iš viso beveik 2 mlrd. eurų, nebus surinkta, nes per mokesčių pertvarką jie bus palikti žmonėms.
Tai yra didžiausias netekimas biudžetui per visą mūsų nepriklausomybės istoriją. Mes iš tiesų einame mažo viešojo sektoriaus kryptimi. Mes turime labai rimtai susitarti, sėsti prie stalo, kad mums trūksta 2 mlrd. eurų ir biudžeto vien per NPD padidinimą, tai ką mes mažinsime?“, – sakė G. Landsbergis.
Paklaustas, ką pats būtų daręs tokiu atveju, jis pabrėžė, kad Lietuvos perskirstymas per biudžetą jau dabar yra mažiausias ES.
„Mes galėjome kalbėti, ar mums reikia daugiau, ar reikia uždaryti mokyklas ar nereikia, dabar nebėra apie tai kalbos. Mes einame žemyn. Reikės dešimtmečių atstatyti tam, kas buvo padaryta. Dabar aš noriu reikšmingos diskusijos, noriu, kad Ramūnas pasakytų, kas bus mažinama“, – sakė konservatorius.
Tuo metu R. Karbauskis akcentavo, kad dėl mokesčių pertvarkos visi žmonės, be išimčių, gaus didesnius atlyginimus.
„Pirmą sykį Lietuvos istorijoje mes nusprendėme sumažinti mokesčius visiems, palikdami tas pajamas visiems žmonėms. Ne jas ne jas perdalinti atskiroms grupėms, o palikdami visiems (…) Dabar atlyginimai padidės visiems be išimties – ir mokytojams, ir valstybės tarnautojams ir visiems, kas turi darbo pajamas. Mūsų nuomone, tai yra teisingas žingsnis, nes kas yra valstybės mokesčių politika? Tai yra: kaip sukurti gerovę žmonėms“, – sakė LVŽS lyderis.
Reaguodamas į argumentą, kad pasaulyje jau kalbama apie galimą naują ekonominę krizę, o Lietuva iš biudžeto ištraukia milžinišką sumą pinigų, R. Karbauskis teigė, kad negalima gyventi galvojant, kad jau tuoj ateis krizė, todėl negalima daryti reformų.
Tuo metu G. Landsbergis teigė, kad kadangi valstybės biudžete liks mažiau pinigų, nukentės tam tikros viešojo sektoriaus sritys, kaip, pavyzdžiui, kultūra.
Su mokytojais – užprogramuota krizė
Anot TS–LKD pirmininko, etatiniame mokytojų apmokėjime yra užprogramuota krizė, be to, anot jo, švietimas yra būtent ta sritis, kurioje Lietuvos laukia tikra katastrofa.
„Mantas Katinas, „Investuok Lietuvoje“ vadovas, jo paklausė apie esminę problemą Lietuvoje. Jis atsakė: išsilavinę žmonės. Mes esame tragiškoje situacijoje. Švietimas yra sugriautas. Kaip iš to išlipti, aš neįsivaizduoju. Tai reiškia, kad paruoštų mokinių galimybės įsidarbinti modernioje ekonomikoje yra bemaž minimalios. Reiškia, mūsų švietimo sistema yra totaliai nepasiruošusi naujiems iššūkiams, naujai ekonomikai“, – įsitikinęs G. Landsbergis.
Anot jo, kiekvienas modernus investuotojas nori išsilavinusių ir gerai išsimokslinusių darbuotojų, kurie galėtų dirbti. Pasak TS–LKD lyderio, jau šiandien matosi, kad paruošiama per mažai mokytojų.
„Bemaž tik ketvirtadalis reikalingų mokytojų yra paruošiama. Tai ne apie mažinimą reikia kalbėti, čia bus katastrofa. Tai reiškia, kad informatikos, matematikos, chemijos mokytojų nebėra jau dabar. Tai reiškia, kad šiandien Rokiškio rajono mokyklos mokinys jau dabar gauna prastesnę mokymosi kokybę, vien dėl to, kad jis neturi kas jį moko“, – sakė politikas.
Tuo metu R. Karbauskis sakė, kad ta katastrofa negali atsirasti ir susiformuoti per dvejus metus.
„Jūs (konservatoriai – DELFI) labai ilgą laiką valdėte valstybę, per 20 metų jokia valdžia – nei socialdemokratai, nei konservatoriai, jokių reformų švietimo sistemoje nesiėmė. Liberalai, vadovaujantys tuo momentu Švietimo ministerijai, kada premjeras buvo Kubilius, ėmėsi tam tikrų reformų, kurios žlugo. Dabar situacija yra tokia, kad tai, ką konstatuoja Gabrielius, yra tiesa, bet tik ne mūsų valdžia tą tiesą suformavo (…) Yra labai rimti pokyčiai dabar vykdomi“, – sakė R. Karbauskis.
Jis tikino, kad „valstiečiai“ tikrai nedarys to, ką norėjo konservatoriai, tai yra, nenaikins mokyklų regionuose ir nekoncentruos jų miestuose, mokytojų skaičiaus mažinimo taip pat nebus. Anot jo, valdantieji mano, kad „mokykla turi ateiti pas mokinį“. Tuo metu G. Landsbergis teigė, kad tokiam skandinaviškam modeliui pritartų, tačiau jam kyla klausimas, iš kur tam atsiras pinigų.
Vaiko teisių reforma turi „devynias aukles“
G. Landsbergis, kaip dar vieną problemą Seime, išskyrė ir mūšį dėl vaiko teisių reformos. Anot jo, šioje vietoje galima pritaikyti pasakymą „devynios auklės – vaikas be galvos“.
„Tiek yra tų norinčių pasišildyti šioje šviesoje, kad yra aišku, kad niekas už šią reformą yra atsakingas. Kas reformą įgyvendina? Ramūnas Karbauskis vaikus nusprendžia kuriuos paimti, Puidokas savo mitingais? Ne. Yra ministras, kuris nustato vidinę tvarką, kaip yra samdomi vaiko teisių apsaugos vadovai, pagal kokią tvarką jie dirba ir t.t. Ministras pateikia pataisas, reaguodamas į situaciją visuomenėje. Kokioje keistoje situacijoje yra konservatorių frakcija, kuri turi palaikyti ministrą prieš jo paties frakciją?“, – sakė G. Landsbergis.
Pasak jo, čia į sceną įžengė R. Karbauskis ir savo autoritetu pridengė naują įstatymo redakciją, todėl dabar yra dvi įstatymų redakcijos.
„Dabartinė tragedija, kuri atsitiko (kai 3,5 mėnesių mergaitė buvo supurtyta iki komos – DELFI). Buvo stebėta, bet nieko nebuvo padaryta. Kodėl? Dėl Puidoko. Nes jis yra prigąsdinęs visus nedaryti jokių veiksmų ir tada atsitinka tokios tragedijos“, – sakė jis.
Tuo metu R. Karbauskis tikino, kad praėjusiais metais priimtas įstatymas turėjo tam tikrų problemų.
R. Karbauskis ir G. Landsbergis nesutiko dėl to, kas yra vaiko interesas. R. Karbauskis mano, kad svarbiausias vaiko interesas yra augti šeimoje, tuo metu G. Landsbergis mano, kad svarbiausias vaiko interesas yra augti saugioje aplinkoje. LVŽS lyderis įsitikinęs, kad didžiausias prioritetas yra pagalba šeimai.